Sodybėlės fauna ir flora

Sodybėlėje patiriu pažinimo džiaugsmą stendamasi teisingai įvardinti paukščius pagal balsus arba medžius pagal lapus, stebėdama vis naujus išlendančius susipažinti kaimynus. Pvz., šitą:

Gyvačiukė

Gal koks draugas gamtininkas galėtų įvardinti šitą gyvačiukę? (centą padėjome prisimatavimui) Kadangi išilgai nugaros lyg ir vingiuoja rudas dryžys, ar tai galėtų būti paprastoji angis – vienintelis nuodingas mūsų šalelės roplys?

Arba, pvz., kieno ši daili kaukolytė, rasta miške visai šalia sodybėlės?

Kaukolytė

Laputės?

Neseniai gerokai apgenėtas serbentas mirga spungėmis, kurių taškai neva paukščiams primena plėšrūno akis ir taip padeda išsaugoti gyvybę:

Spungė ant serbento

Rupužiokė irgi nori prisimatuoti centą:

Rūpužiokė

O kaštonas vidury kiemo kol kas dar nežydi, užtatai dvi didžiulės ievos, apsikrovusios baltomis kekėmis, taip stipriai kvepia, kad net už šimto metrų jaučiasi.

Ievužė

Kopūstienė:

Tebeprisikiškiakopūsteliaudavome

O vieną naktį kažkur netoliese ūbavo pelėda – mažumėlę kraupoka, bet kai įsivaizduoju jos daugiau kaip 270° kampu besisukiojančią galvą, darosi smagiau (gaila, bet to iliustruojančios fotografijos neturiu).

Ievų kvapo vakaras

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Gabi von Schade
2010 05 10 | 12:22

Gyvatėlė man primena gluodeną (http://lt.wikipedia.org/wiki/Gluodenas), toli gražu ne tokį pavojingą ir daug labiau paplitusį už nuodingąją angį 😉

Kamanė
2010 05 10 | 12:26

eik tu sau. Pavydu 😀

PinkCity
2010 05 10 | 12:39

Gabi von Schade, geras, dėkui! Iš tiesų labai panašu į gluodeną, ir ilgis, ir spalvos. Ir dar koks gražus senovinis pavadinimas – žibulis 🙂
Kamane, tikriausiai turintiems įvairių fobijų visai nebūtų pavydu. O aš net ir tos angies, jei tai būtų ji, nebijočiau – juk tik žmonės mėgsta kenkti, nors jiems nieko blogo nesi padaręs, gyvūnai taip nesielgia 😉

Eglė (wr)
2010 05 10 | 12:58

Labai gražios nuotraukos, taip ir norisi pabėgti „iš pamokų” į tokią kaip tavo sodybėlę. Sukioti galvą ir mirksėti, kaip pelėdai, siurbiant visą gėrį į save per šiaudą, ant kurio vasarą rinksi žemuoges 🙂

Lina
2010 05 10 | 13:46

Nu kaip fainai 🙂

brrr
2010 05 10 | 14:25

hrrr…. gyvates, kaukoles. kur ta sodyba jusu randasi? biski creepy ;DDD

ramooonas
2010 05 10 | 16:26

Siaip tai gluodenas ne gyvate, o bekojis driezas. Lietuvoje yra tik dvi gyvaciu rusys- angis ir zaltys (su geltonom “ausim”)

PinkCity
2010 05 10 | 17:26

Egle (wr), rimtai!
Lina, matai, Tau fainai, man irgi, o gerbiamam/-ai brrrcreepy. Nes taip, gyvatės, žalčiai, rūpužės, kaukolės, ir dar pelėdos ūbavimais miegot neleidžia…
Ačiū, ramooonai, žinosiu. Užtatai ir klausiu, kad nežinau.

vyr
2010 05 10 | 21:29

kauokolė gal šuns? Drugelis tai spungė. http://lt.wikipedia.org/wiki/Spung%C4%97

Crabas_kanibalas
2010 05 11 | 23:16

Na aš tokį grožį kasdien matau, bet smagiau ne tai ką matai, o ką užuodi – jauti, pvz tų žiedų kvapas vakarėjant – po lietaus 🙂

riu
2010 05 12 | 23:19

jo, ten gluodenas:) tau pasisekė daug labiau nei man sekasi – aš visą laiką buvau įsitikinusi, kad visi Lietuvos gluodenai yra negyvi ir sutinkami ant kelio. Taviškis – gyvas:)
O šiaip sodybėlė – tikras kaifas, mėgstu duotis po mišką su šunim.

Palikti atsakymą