Ilgasis savaitgalis. Kas prieš?

2008-04-30

Kas kartą, kai pasitaiko ilgesnis savaitgalis (šio ilgumu jau tikrai negalima skųstis), pasigirsta diskusijos: ar sąmonė, ar nesąmonė tiek ilsėtis.
Žmonės Lietuvoje skursta, jie nori užsidirbti. Neturėdami sąlygų to padaryti čia, emigruoja užsieniuosna, kur lenkia nugaras po keturiolika valandų. Ten algos didesnės, pragyvenimo lygis aukštesnis, bet svarbiausia, kaip sakoma, galima dirbti ir užsidirbti. Iš to galima [...]

Atokaitoj

2008-04-28

Apsunkusios nuo saulės dulkių blakstienos, vieškelis, už nugaros pušys, prieš akis upės. Mes esam pasaulio vidurys, mes esam susikibę už rankų.
Nuvežk mane į miestą, nupirk daug porų batų. Nuvesk į sodą, žiūrėk į akis. Krūpčioja samanos ir balti žiedlapiai, sninga karščiu ant kaktų. Esam savaitgaliai ir naktys, esam skambučiai ir rašteliai. Vidury.
Nes mūsų namo vokiečiai [...]

Truputuką apie muziką

2008-04-25

Mane trikdo klausimas, kokia muzika man patinka. Ne dėl to, kad būčiau neapsisprendusi – tiesiog mano klausomų stilių spektras yra pakankamai platus, kad galėčiau jį apibrėžti vienu ar keliais sakiniais. Senas new-wave’inis Bow Wow Wow punk rock’as, shoegazer’iški The Radio Dept., retro jazz’uojanti Peggy Lee, akustinis Damien Rice indie folkas, electro-punk-rock’iniai Datarock ir alžyrietiškas Raï, [...]

Mano darbo stalo fauna ir flora

2008-04-23

Į šiandieninį Pauliaus klausimą, kaip sumažinti popieriaus krūvas ant darbo stalo, atsakysiu pinkiškai – prisidėkite ant jo visokių gėlių ir baubokų, tada nebus vietos toms krūvoms kauptis! Mano stalo kampas:

Be greipfrukto medžio užuomazgų man ne gyvenimas. Pienės atsirado visai neseniai, po mūsų su kolege pietmetinio pasivaikščiojimo upės pakrante, ir tikriausiai neilgam. Stephanotį man padovanojo bendradarbiai [...]

Kaip gera būti PinkCity

2008-04-22

Gyvenimas – tai ne problema, kurią reikia išspręsti, o realybė, kurią reikia patirti. Søren Kierkegaard.
Per kažkurią televiziją rodydavo laidą pavadinimu „Gera būti… (garsenybės vardas pavardė)”. Pasakodavo apie kasdieninius ir ne visai žvaigždės gyvenimo malonumus, tarsi turėčiau dėl jų užsimanyti būti Pamela arba Beckham. O aš tuo tarpu dažnomis laimės akimirkomis pasidžiaugiu, kaip gera būti PinkCity! [...]

Vipetas Druskininkuose. Savaitgalį.

2008-04-21

Šiandien mano svečio rubrikoje lankosi vipetė Ms. Woo, perduodu mikrofoną jai.
Labas, noriu Tau papasakoti, kaip nuostabu yra praleisti savaitgalį pietų Lietuvoje. Tiesa, kelionė ilga.

Nuvykę papuolam į džiazo sūkurį – The Ground Floor Connection triukšmauja. Puikus apšilimas prieš ateinantį savaitgalį.

Restorano lankytojai nuo gretimų staliukų linkę į naujas pažintis. Eiliniai juokeliai, kodėl man šeimininkai valgyt neduoda, nežavi, [...]

Raudonas. Džiazas.

2008-04-18

Vakar grįžau iš darbo namo, numečiau rankinę, pažiro daiktai ir pamąsčiau: kokia aš rožinė mergaitė, bliamba, jei kasdieną naudojami mano daiktai, kurių turiu tik po vieną – telefonas, piniginė, raktų virvelė, skėtis – visi yra vat tokios spalvos:

Rankinių turiu daugiau, jei ką.
Ir, beje, mano raktų virvelė prašė Tau priminti – jau po savaitės! Susimatom?

Svetimos laimės akimirkos. Man.

2008-04-17

Yra tik viena akimirka, kai svarbu, kad pabustume. Ši akimirka yra dabar. Buddha.
Vakar, sėdėdama prie kompiuterio kitam kambary, išgirdau, kaip mylimasis pasišvilpiniuodamas klausosi muzikos. Staiga pasijutau tokia laiminga, nes įsivaizdavau, kaip jam dabar smagu ir gera. Įsijaučiau į jo nuotaiką ir persismelkiau ja.
Pamaniau, kad galima lengvai pagauti skrendančias kitų laimės akimirkas ir bent keletą minučių [...]

Sapnai ir aš jų karalystėj

2008-04-16

Man kažkas yra. Arba kažkas bus. Jau ketvirtą naktį iš eilės sapnuoju reikšmingiausius savo gyvenimo žmones. Paeiliui kas naktį, ryškiai ir spalvotai. Negaliu pasakyti, kad labai tikėčiau pranašiškais sapnais, kurie atskleidžia ateitį, perspėja apie pavojus ir panašiai. Gal dėl to, kad tokių dalykų man nenutinka. Tiesa, neretai pasitaikančius déjà vu aiškinu hipoteze, kad tai sapnavau, [...]

Sushi, carpaccio, burrito ir cepelinai

2008-04-15

Savaitgalį su draugais susiorganizavom sushi vakarėlį. Pamąsčiau, kad kiekvienos kultūros bruožai stipriai reiškiasi visur, net ir maisto ruošimo tradicijose. Jei meksikiečiai tep lep primeta visko, kas jiems skanu, į tortillą, susisuka ir džiaugiasi gyvenimu, tai japonai elgiasi priešingai: kruopščiai, atsargiai, juvelyriškai tiksliai, vos ne po kelis ryžius lipina, dailina savo mažus maistelius… Taip pagaminto sušio [...]