Mūsų dvasinės praktikos esmę galima nusakyti taip: mes permainome kančią į laimę. Tai nėra sudėtinga, bet reikia lavinti sąmoningumą, ugdyti susitelkimą ir puoselėti įžvalgą. Pirmiausia turime grįžti į save, susitaikyti su savo kančia, elgtis su ja švelniai ir atidžiai pažvelgti į skausmo šaknis. Turime išvengti bergždžių, nebūtinų kančių, nešauti antrosios strėlės ir geriau apmąstyti savąją…
Darome prielaidą, kad visi gyvenimą mato taip, kaip mes matome. Manome, kad kiti mąsto taip, kaip mes mąstome, jaučiasi taip, kaip mes jaučiamės, teisia kitus taip, kaip mes teisiame, skaudina taip pat, kaip mes skaudiname. Tai dažniausiai žmonių daroma prielaida. Štai kodėl bijome būti savimi tarp kitų žmonių. Galvojame, kad kiti mus smerks, terorizuos, išnaudos,…
Kaip ir anksčiau, yra kūnas, kaip ir anksčiau, yra jausmai ir mintys, bet jie tiesiog yra tokie, kokie yra – nebemanote, kad esate savo kūnas, jausmai ar mintys. Akcentuojama, kad „viskas aplinkui tėra tai, kas yra”. Nebandome pasakyti, kad kas nors apskritai neegzistuoja arba nėra tai, kas yra. Visi ir viskas yra būtent jie patys…
Šiaip galima viso to ir nedaryti. Tai nėra vienintelis kelias, kaip gyventi tame mūsų kapitalizmu persisunkusiame pasaulyje. Vėl Stanislovas ir kamaldulės. Kartais tikrai daug svarbiau, kad neblėstų aistra gyvenimui, kad būtų, kas įtraukia, užkabina, pažadina iš ryto. Būtų, ką nuveikti šiandien, šį mėnesį, šiemet. Tai, man rodos, daug svarbiau už viską, ką čia parašiau. Kadaise…
Nagingai ką išdrožti iš medžio, greitai užvirinti vandens, pagaminti gardų valgį, tvarkingai suremontuoti namus, vienam irkluoti valtį, nužiesti apvalų puodą, paruošti reikiamo stiprumo arbatą, auginti javus, kurie išmaitins daugelį šeimų, suprasti gyvūnus, rašyti tai, ką manai ir jauti, vaikščioti lengva eisena, tobulai susikaupti – visi šie veiksmai atrodo paprasti. Dao sekėjas nieko daugiau netrokšta, tik…
Šia meditacija perauklėjamas protas. Būsena, į kurią jūs taikotės, yra įsisąmoninti viską, kas vyksta jūsų pačių suvokimo visatoje, būtent taip, kaip tai vyksta, būtent tada, kada tai vyksta; tai visiškas, nepertraukiamas įsisąmoninimas dabarties laike. Tai neįtikėtinai aukštas tikslas, ir jo neįmanoma pasiekti iškart. Tam reikia praktikos, tad pradedame nuo mažo. Pradedame nuo to, kad sugebame…
Naktį sunku užmigti. Kalėjime visada miegi atmerktomis akimis. Jei aplink kas nors dėtųsi, verčiau žinoti. Iš kalėjimo išėjau, bet įprotis liko. Iš pradžių gavusi tikrą lovą kurį laiką miegojau puikiai, bet dabar senoji nemiga grįžo. Nepakeliama tvankuma kambaryje irgi nepadeda. Galbūt pavyktų užsnūsti užliūliuotai televizoriaus. Garsas primintų naktinį kalėjimo triukšmą. Dalyvavimo Knygų klube privalumas –…
Tyla leidžia susikaupti kalbėtojui, o auditorijai pasiruošti klausyti. Neužkiškite žodžiais šios akimirkos, kai galite pakalbėti kūno padėtimi, žvilgsniu apžvelgdami salę, susipažindami ar pamatydami pažįstamus veidus. Jei žmonės nepažįstami, tą tylos akimirką išnaudokite akių kontaktui užmegzti su tais, kurie jau tam pasirengę – į jus žiūri, šypsodamiesi ar ne. Tai bus pirmieji žmonės, kuriems sakysite kalbą.…
Romane nėra laimingos pabaigos. Bet tokios pabaigos neturėjo daugybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų. Istoriją mes linkę romantizuoti, idealizuoti jos veikėjus, mėgstame save tapatinti su poniomis, vilkinčiomis šiugždančiais šilkiniais krinolinais, ir riteriais, blizgiais šarvais ar leopardo kailiais besipuošiančiais husarais. Tokios istorijos mokomės iš vadovėlių, o paprastų, bet neprastų moterų balsai dažniausiai lieka neišgirsti. Kristinos Petrauskės „Slanimo…
Moterys šiais laikais gerbiamos ne tik kaip gyvybės tęsėjos, bet ir dėl savo proto, talento, pasiekimų, nė kiek ne mažesnių nei vyrų. Bet taip buvo ne visada. Po Liublino unijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kur pakviesime nusikelti, daugumos pilietinių teisių, kurios šiandien atrodo įprastos ir nediskutuotinos, moterys neturėjo. Bajoriškoji demokratija galiojo tik vyrams, teisės balsuoti Lietuvos…
