Tas paprastutis mano gyvenimas
Šeštadienį buvom automobilių turguj, nes, kaip jau rašiau, mama naujos ieškosi. Tai va-jė-zau. Nors sako, kad baltarusiams vizą pabranginus sumažėjo svečių iš Rytų skaičius, vizualiai to tikrai nepastebėjau, netgi priešingai. Kaip koks skruzdėlynas, mašinytės susiglaudusios, veidrodėlius kaip ausytes prie šonų prispaudusios, blizgančios gražios visos… Nori būti nupirktos tikriausiai. Tas žargonas vietinis, net sunku suprast – padėjo mums, dviem blondinėms, toks pažįstamas vaikinukas, kuris jaučiasi savas tam turguj. Šneka šneka su pardavėju, klausia: tai koks galas? Galvoju, na negi nemato? Man galas yra arba sedanas, arba hečbekas. Jiems – galutinė kaina. Uojei.
Kai pamatau Smart‘uką, man taip norisi bėgti ir apkabinti jį, toks mielas, toks mano atrodo! Iš arčiau apžiūrinėju, pro šalį eina pora, vyras žmonai jį pasiūlo, ta atkerta: aš Tau dar ne invalidė, kad į tokį sodintum! Na, dėl skonio nesiginčijama. Viena mano bendradarbė savo Twingo (pirmos kartos) yra įsimylėjusi. Man tai jo toks bukas snukis, kad fui fui.
Pastebėjau, kad daiktai, kurie mane supa, yra tobulas taisyklės „niekada nesakyk niekada” patvirtinimas. Jaučiuosi tokia unikali, vis kartodavau, kad niekada nepirksiu daiktų, kuriuos visi masiškai naudoja. Pvz., Nokia. Sakiau: „niekada”! Visokius įdomius Ericsson, LG modelius pirkau, bet jie man kažkaip ilgai nelaikydavo. Per kažkurias Kalėdas kaip tik sugedo mano mažiukas, ir netyčia gavau dovanų Nokia. Prašau, jau keletą metų mes neišskiriamos, ir net neplanuoju. Tas pats su mašina. Sakiau, jau kai pirksiu, tai tik kokią įdomią, pvz., Smart‘uką. Dabar taip susiklostė viskas, kad Mazdon 323 sėsiu. Taip, tos tipiškos žalios spalvos. Gyvenu miegamajame daugiabučių rajone, nors norėjau arba Senamiesty, arba užmiesty. Dirbu nuo aštuonių iki penkių pusiau popierizminį darbą, nors planavau pasauliui pagelbėti savo kūrybiškumu ir įžvalgom. Ech…
Taip ir girdžiu balsą galvoje: gal metas keistis?
Hits: 0
8 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Ai, aš irgi kažkoks prisirišantis prie daiktų. Be to, kad ir nusiperku naują ranka nekyla parduoti seną 🙂
Iš kitos pusės kai pagalvoji, ne šiaip sau populiarūs dalykai yra populiarūs. Nokios dažnai kraut nereikia, Mazdos dalys už Smart’o pigesnės, ir t.t. …
Tiek auto, tiek telefonas man geriausios vienos markės – firmos, kurioj pluši. Naudoji kaip savo ir tai nieko nekainuoja.
Joppy. Visada sakiau, kad Nokios geriausios. Pati niekada kitokio mobilaus ir neturėjau, tik Nokia. Visų siemensai ir motorolos aplinkui lužta, genda, o mano laiko kuo puikiausiai, net po netyčinių skrydžių nuo lovos ar stalo. Nebent, aišku, kas nors pavagia >:(
O aš priešingai, su SE niekada nesu turėjęs bėdų. Daug metų visi iš eilės veikia puikiai.
O antrinant Arvydui, aš irgi esu toks. Ne iš prisirišimo, o galbūt iš prasto komercinio jausmo (paveldėjau iš tėvų). Mes praktiškai viską, ką nusipirkdavom, tai laikydavom ateities kartoms. Nors dabar jau mokomės.:)
Draugiškai patarsiu – nepirk to Smartuko. Taip, jis atrodo įdomiai, bet.. Jis yra labai nesaugus, tragiškai nesaugus, jo stiprumas ne didesnis už skardinę alaus. Teko matyti auto bandymus per TV su Smartu. Pati pavojingiausia mašina. Todėl neduok Dieve, bet menkiausia avarija gali nusinešti gyvybę. Ir taip matosi, kad tokiam “spuoge” esi labai pažeidžiama. Kam rizikuoti? Ypač dabar, kai mūsų keliuose atviras karo stovis.
Gerai, Lina, nepirksiu. Tuo labiau kad kasdien iš darbo važiuoju per autostradą, kurioje didesnės fūros sukeltas vėjo gūsis mane su Smartuku nuneštų nuo kelio…
Beje, visos tokio tipo mašinos yra nesaugios. Ne tik mažutės, bet ir aukštos, tipo kaip Mersedesas A klasės ir pan. Su jomis pastoviai kas nors apsiverčia, “nupučia” nuo kelio ir t.t.
Pati vairuoju dideles mašinas, nes tik su jomis jaučiuosi saugiai. Be to su jomis “konkuruoja” ir grasina sumalti į miltus tik kamazai ir furos. Bet tai retesnis atvejis, nei lengvosios mašinos.