Saulius Šaltenis: Geležiniai gyvatės kiaušiniai
Saulė blyksėjo vandeny – o, čia buvo tiek saulės, pilni plaučiai oro ir džiugaus laukimo – ir žvirblis ant stalo atrodė toks savas, lyg Aleksas išdykaudamas nutūpė žvirbliu apsimetęs. Visi ženklai tarytum neklystami rodė, kaip palengva bręsta tokia jaudinanti, stebuklinga Jaelės Gvadelupės diena.
Skaičiau daug puikių atsiliepimų apie šį kūrinį, nusprendžiau ir aš perskaityt, deja, likau nesupratusi, kuo čia reiktų žavėtis ir ką vertinti. Taip, aprašomi sausio 13-osios įvykiai ir tuometinės Lietuvos aktualijos, bet argi tokiems atkurtos istorijos romanams vien prisiminimų pakanka?
Sakoma, kad dažniausiai nepatinka tai, ko nesupranti, tai greičiausiai aš tiesiog nesupratau šio kūrinio. Perskaičiau iki pabaigos vien todėl, kad išvykusi tiesiog nebeturėjau ko skaityt. Tikėjausi bent jau kažkokios sprogdinančios ar paaiškinančios, kodėl taip ilgai ir nuobodžiai reikėjo pilstyt iš tuščio į kiaurą, pabaigos, bet ir tos nesulaukiau.
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 5.