Loading posts...
  • Margaret Atwood: Tarnaitės pasakojimas

    Aš esu debesis, susitvenkęs ties pagrindiniu objektu, kriaušės pavidalo, kietu ir daug realesniu negu aš, jis raudonas ir švyti po permatomais apdangalais. Jo viduje erdvė, didžiulė kaip dangus naktį, ir tokia pat…

  • Įpusėjo

    Kaskart kalendorinei vasarai persiritus į antrą pusę apima nostalgiškas liūdesys ir karštligiškas noras tuojau pat, nedelsiant, nesivaržant ir savęs netausojant kaip reikiant atsimėgauti šiuo nuostabiu, taip visus metus laukiamu ir taip greit…

  • Burrhus Frederic Skinner: Antrasis Voldenas

    Neturime žodžių nusakyti laisvei, kai darome tai, ką norime daryti, – tęsė Freizieris. – Nekyla net toks klausimas. Kai žmogus siekia laisvės, jis kovoja prieš kalėjimą, policiją ar jų grėsmę – prieš…

  • Jerzy Pilch: Mano pirmoji savižudybė

    Gerai žinome, kad tylinti moteris – tai idealas. Tačiau nelygu kaip tylinti. Būna tylėjimas geranoriškas ir būna tylėjimas priešiškas. Tiksliau sakant: moterys, kurios tyli, skirstomos į tas, kurios tyli geranoriškai, ir tas,…

  • Henry David Thoreau: Voldenas, arba gyvenimas miške

    Manau, kad mes galime kur kas labiau pasitikėti gyvenimu. Galime tiek pat mažiau rūpintis savimi, kiek nuoširdžiai rūpinamės kitais. Gamta taip pat gerai pritaikyta mūsų silpnumui kaip ir mūsų jėgai. Nuolatinis nerimas…

  • Tea Obreht: Tigro žmona

    Mano mama sako, kad baimė ir skausmas praeina labai staigiai, o po to mes prisimename ne juos pačius, o tik jų idėją – šit kodėl, jos nuomone, moterys ryžtasi gimdyti daugiau nei…

  • Jerzy Pilch: Kiti malonumai

    Mums, seniems pasileidėliams, nėra ko slėpti: rytą Kohoutekas kopė palėpėn itin rūgščiu veidu. Kohouteką apskritai būtų galima pavadinti žmogumi rūgščiu veidu, tačiau šį kartą jo rūgštus veidas buvo ypač rūgštus. Ką besakytum,…

  • Adam Johnson: Našlaičių prižiūrėtojo sūnus

    – Pas mus, – tarė, – visos istorijos tikros. Jei valdžia paskelbtų valstietį esant muzikos virtuozu, visi turėtų pradėti jį vadinti maestro. O jam, jeigu nekvailas, derėtų slapčia pradėti mokytis skambinti pianinu.…

  • Marina Stepnova: Lazario moterys

    Tai buvo laimė, laimė, apie kurią niekas nenori svajoti, nes niekas netiki, kad ji tokia virtuvinė ir paprasta. Romanas apie XX a. Rusijoje gyvenančią giminę ir jos šeimos narių istorijas, neišvengiamai persipinančias…

  • William Faulkner: Jeruzale, jeigu tave užmirščiau

    …gal visąlaik manei, kad paskutinę akimirką galėsi truktelti vadžias, galėsi kažką išgelbėti, o gal ir ne, bet ta akimirka ateina ir jau žinai, kad negali, žinai, kad visada žinojai, jog negalėsi, ir…