Mikalojus Vorobjovas: M. K. Čiurlionis

Tai vizijos, siaurąja ir tikrąja prasme – iš žiūros pasisemti potyriai, vertė Čiurlionį imtis tapybos. Veltui jis dairėsi supratingų mokytojų, galinčių jam perteikti tapybos meno pradmenis. Veltui, nes iš tikrųjų norėjo ne atsisakyti vienos meno specialybės ir imtis kitos, bet panaikinti meno formas skiriančias ribas. Siekė meno priemones išplėsti taip, kad jos atsivertų visatos apstui ir begalybei kaip tobuli jos simboliai. Kažkur giliai jau kirbėjo mintis apie tapybos ir muzikos sintezę.

Ši pirmoji Lietuvoje parašyta mokslinė studija apie vieną iškiliausių mūsų menininkų buvo išleista 1938 m., daugiausia remiantis pokalbiais su Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, nes dauguma laiškų ir dokumentų dar nebuvo viešai prieinami. Dėl šios priežasties knygoje yra nemažai netikslumų, kurie koreguojami išnašose.

Pasakojama apie M. K. Čiurlionio gyvenimą, asmenybę, muzikos ir dailės kūrinius, apie jo dvejones ir aistras. Sunku net įsivaizduoti, kokių kūrybos aukštumų šis menininkas būtų pasiekęs ir kokius šedevrus būtume paveldėję, jei jis nebūtų miręs toks jaunas.

Šios knygos dėka naujai pažvelgiau į nuostabiuosius Čiurlionio paveikslus, ir jo muzika tarsi suskambo kitaip.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 8

Pasidalinkite savo mintimis