Liepą žiūrėjau

Bent (Polinkis) – aš tikrai specialiai nesirenku filmų apie nacius, jie patys mane pasirenka! Ir kai atrodo, kad ši tema jau išsemta ir niekaip nebenustebins (prieš „Berniuką dryžuota pižama” irgi taip galvojau), pasirodo – viskas įmanoma. Šįkart pagaliau nacių nusikaltimų auka tampa nebe žydas, o gėjus, tiesa, prigrasintas, kad su tokiais koncentracijos stovykloj ypač prastai elgiasi, vaikinas vietoj rožinio ženklelio iš kažkur gauna ir prie krūtinės prisisiuva geltoną žydų žvaigždę, bet meilės neapgausi, ir išmokęs mylėtis neprisiliečiant, gėjus net už spygliuotos tvoros patiria aistrą. Oi…

Bruno (Brüno) – kiek žmonių, tiek nuomonių; nors man Boratas labiau patiko, bet Brüno irgi neapsakomai žavus, nes Sacha Baron Cohen yra pats juokingiausias (tiksliau labiausiai mokantis prajuokinti tokius žmones, kaip aš) pasaulyje! Labai laukiau šio filmo premjeros, nes žinojau, kad nuoširdžiai kvatosiuos, ir tikrai žiūrėsiu dar ne kartą. Super super super!

Didelis ir šaltas (The Big White) – graži ir graudi istorija apie tai, kaip žmogus imasi ne visai teisingų dalykėlių, bet dėl kilnių tikslų. Nors kai pagalvoji blaiviau, tai koks čia kilnumas – kad šeima daugiau pinigų turėtų. Paprastas tikslas ir tiek. Bet jau žmonos personažo žavumas, tai eina sau! O pabaiga tai tokia kaip ir nesuprasi, ar gera, ar bloga (nu iš pagrindinio personažo pusės žiūrint, tai superinė, bet jei galvosim apie pasaulinę teisybę?..)

Versmė (The Fountain) – na tikrai toks keistas filmas, beveik visą laiką erzinęs mane tamsiomis spalvomis, tik pabaigoje ištryškęs aukso dulkių fontanais. Istoriniai, dabarties ir fantastikos motyvai įdomiai persipina, atrodo, kad ateities vaizdai perkrauti kompiuteriniais efektais, bet iš tiesų jų filme nėra nė vieno – kai prireikdavo, filmuojant buvo naudojami miniatiūriniai modeliai. Dar man patiko, kad viena iš filmo idėjų teigia: eik su moterim pasivaikščioti, kai ji kviečia (nes paskui gali būti per vėlu)!

Apgavikai (Matchstick Men) – kiekvienam apgavikui apgauti yra geresnis apgavikas. Net psichiatras vietoj vaistų duoda maisto papildus, tačiau placebo efektas visagalis, ar ne taip? Mielas įdomus filmukas, tik labai gaila, kad mieliausiasis užmigo ir nebaigė su manimi jo žiūrėti, nes aš likau vienos vietos nesupratusi ir nebėr ko pasiklausti…

P.S. Myliu Tave (P.S. I Love You) – kažkaip man Hilary Swank labiau tinka vaidinti vaikinais apsimetančias merginas arba boksininkes, o ne romantinėse dramose, nes nėra jau tas veidelis toks mielas ir saldus, kokio tikėčiausi. Žiūrėjom šitą filmą antrą draugės mergvakario dieną, po visų naktinių pasipletkinimų ir rytinių mergaitiškų maudynių ežere, tai istorija buvo tokia labai į temą, apie meilę ir sentimentus. Miela.

Vagišiai (Snatch) – žiūrėjau tikrai ne pirmą kartą, gal net trečią, ir nors nesu vagia-mušasi-šaudosi filmų gerbėja, Guy Ritchie sugeba įtraukti ir patraukliai pateikti tokias scenas, viskas atrodo taip smagu! Ir dar tiek šunų!

Hits: 0