Elizabeth Gilbert: Merginų miestas

Likusią gyvenimo dalį galėjau praleisti įrodinėdama, kad esu gera mergaitė, bet taip būčiau išdavusi savo tikrąją prigimtį. Save laikiau jei jau ir ne gera mergaite, tai bent geru žmogumi. Bet mano poreikiai buvo tokie. Ne kitokie. Todėl nusprendusi savo tikrųjų troškimų nežaboti, ėmiau ieškoti būdų save pamaloninti. Kol nuo vedusių vyrų sugebėjau laikytis atokiai, nesijaučiau niekam kenkianti.
Juk anksčiau ar vėliau moteris tiesiog pavargsta nuolat drovėtis.
Ir štai tada ji išsilaisvina ir gali tapti tokia, kokia yra iš tikrųjų.

Elizabeth Gilbert – jau tikriausiai kultine tapusios knygos “Valgyk. Melskis. Mylėk” autorė, tik šįkart romanas ne autobiografinis, o grožinis, apie penktojo dešimtmečio Niujorką, apie merginas ir meilę šiame nuostabiame didmiestyje.

Romaną skaičiau ilgai ir su pasimėgavimu. Taip, puslapių nemažai – virš penkių šimtų, bet kiekvienas jų vertas dėmesio ir darniai susiveja į nuostabią ilgą vienos moters gyvenimo istoriją. Pagrindinė veikėja bando, stebisi, puola stačia galva, klysta, klumpa, stojasi, kol galiausiai išsilaisvina nuo visuomenės primetamų lūkesčių ir pradeda gyventi autentišką gyvenimą, unikaliausiai atitinkantį jos prigimtį. To norėčiau palinkėti absoliučiai kiekvienai sutinkamai mergaitei, merginai ir moteriai.

Žinoma, gyventi autentišką gyvenimą pagal savo prigimtį turėtų būti kiekvieno asmens siekiamybė, nepriklausomai nuo lyties, tačiau kad ir ką bekalbėtų antifeministai, moterims visuomenė kelia aukštesnius lūkesčius. Tiek dėl seksualinės laisvės, tiek dėl motinystės. Nors čia turėtų būti knygos apžvalga, labai norisi kiekvienai, skaitančiai šias eilutes, priminti: Tavo kūnas priklauso Tau ir niekas kitas Tau negali nurodinėti, ką su juo daryti. Tavo kūnas – Tavo teisė rinktis. Taškas. Jokių diskusijų.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Hits: 18