Toks aiškiai juntamas sąmoningėjimas, tarsi visu svoriu besiveriančios pilnavidurės bijūnų galvos, artimos savo kvapu, tobulos savo forma, jaukios, nes čia pat, po langais, kaip arbata, žemuogės, vėjo malūnėliai, vaikystės prisiminimai, rytinės ūkanos,…

Tradicijos, šventės ir tos pačios kasmet aplankomos vietos leidžia turėti kažką nekintamo nuolat pirmyn judančiame gyvenime. Kaip kad sėdint kelte pastebi jį pradėjus plaukti iš to, kad uostas lieka. Jei nebūtų kažko…

Šuniškas atsakymas į Salomėjos kačių iššūkį: Bet kai saulė nusisuka, tai maniškė irgi panašiu būdu prie radiatoriaus susirangiusi tūno. Ir lauke jau nebedomina visokie svetimų šunų sniego išgeltoninimo apuostymai – viens du…

Nes sekmadieniai yra sustabdytas laikas, metafiziškai iškreiptos skalės, išgaubtos trajektorijos, sukeistos vektorių kryptys, nes sekmadieniai eina po šeštadienių, kuriais grįžtame vėlai, per gurgždantį sustingusį sniegą, trypdami savaitės finalo atomazgą, jaukiai, bet kartu…

Atsibundu kokią ketvirtą – penktą valandą ryto ir nebegaliu užmigti. Aš ne viena. Porą kartų prie lovos krašto prieina šuva, kad paglostyčiau kaklą ir pakasyčiau paausį. Laukiam ryto, būdraujam. Likus keliolikai minučių…

Šįryt mano mašiniukas buvo visas apsnigtas auksiniais lapais, net vidun vieną gražuolį įsileidau. O šis lapkritis įspūdingai jausmingas. Be šerkšno, be apledėjusių pirštų, su saulės nutviekstais keliais ir rytmečių ūkanomis. Daugiau nei…

Oi liūdna liūdna man šiemet kažkaip tinklaraščių diena, vykstanti kaip tik šiandien. Nes su dideliu nusivylimu pastebiu, kad vis mažiau įkvėpimo belieka pasidalinti savo mintimis ir jausmais su ištikimaisiais skaitytojais. Anksčiau perskaitytų…

Kaip žinia, įstojus į privilegijuotųjų pedagogų klaną, man priklauso visi du mėnesiai atostogų. Tai yra nuostabu, kadangi nereikia susiėmus už galvos dejuoti negalint apsispręsti, ar geriau atostogauti Graikijoje, ar lietuviškame pajūryje, ar…

Tikriausiai vienas žavingiausių gyvenimo bruožų, suteikiančių jam tikrojo šarmo, yra tai, kad niekuomet nežinai ateities, taigi kiekviena diena, kiekvienas mėnuo, kiekvieni metai kas akimirką yra tarsi netikėtas draugų siurprizas, maloniai nudžiuginantis gimtadienio…

Tiesiog pati nebežinau, iš kur pas mane tiek nesveiko džiugesio dėl, atrodo, elementariai natūralaus dalyko – vasaros. Turiu sąmoningai suturėti dešinę koją, kad vairuodama akseleratoriaus pagal muzikos ritmą nespaudyčiau, bet tai ką…