Tinklaraščių
Oi liūdna liūdna man šiemet kažkaip tinklaraščių diena, vykstanti kaip tik šiandien. Nes su dideliu nusivylimu pastebiu, kad vis mažiau įkvėpimo belieka pasidalinti savo mintimis ir jausmais su ištikimaisiais skaitytojais. Anksčiau perskaitytų knygų ir patirtų kelionių aprašymai tik po truputį paįvairindavo mano kasdienius svaičiojimus, o dabar matau, kad lieka tik jie – kaip koks metraštis, kad neužmirščiau to, ko greičiausiai ir šiaip neužmirščiau. Tuo tarpu tie svarbūs, bet be galo trapūs dalykai – mažulyčiai dienos įspūdžiai, subtilūs pajautimai, nenuoseklūs nuotaikų svyravimai, juokingi nuomonių kategoriškumai – visa tai, kas beveik neišlieka metams bėgant, tačiau ką būtų taip įdomu prisiminti po kažkiek laiko, dingsta.
Visuomet jaučiau, kad tinklaraštį daugiausia rašau dėl savęs – tarsi dėlioju po dalelę mozaiką apie savo gyvenimą, o jei kam būna smagu prie jo prisiliesti – nuo to man tik įdomiau. Nesiruošiu versti savęs rašyti dažniau, asmeniškiau ir prasmingiau. Tačiau nuoširdžiai norėčiau tai daryti. Tiek dėl užfiksuojamos praeities, tiek dėl savotiškos savianalizės, kuria užsiiminėju rašydama. Tai to ir linkiu. Sau ir Tau.
komentarai
Join the discussion and tell us your opinion.
aha, aš irgi kažkaip išsisėmiau, liko tik receptai ir paukščiukai… gal normalu kad išsenka kažkokios išjudinančios naujovės? (: bet norėčiau tikėt kad čia trumpalaikė situacija ir viskas pasikeis. Su tinklaraščių diena!
Tam reikia skirti dėmesio ir laiko, kurį, matyt, dabar pagrobia kiti dalykai. Vis tiek savirefleksija niekur nedings, ir jei savęs neversi, pamatysi, kaip pati kartais užsinorėsi čia parašyt. O gal nuspręsi pasilikti sau. Tavo valia.