O žirnį nunešė į muziejų. Ten jis ir šiandien guli.

Uf uf, prisirenkam pilnus vežimėlius žaislų darbuotojų vaikučiams, meškiukai knar knar knarksi… Žmonės žiūri, mes kaip super daugiavaikės mamos puškuojam ir šluojam lentynas, ponia-už-žaislus-atsakinga-darbuotoja, o ar šitų mašinyčių daugiau sandėly nebūtų? O gaila. Pasiimu diiiiiiidelį rožinį meškiną, vos panešu, nes jo liemens apimtis kaip mano dvi. Pirkėjų vaikučių akys milžiniškos, mama, ir aš tokio noriu. Kasininkė šypsosi, už mūsų į eilę žmonės nedrįsta stoti. Tai vadinama komercinėm vartotojiškom Kalėdom.

Kalėdos namuose: labai Tavęs pasiilgau, kol buvom darbuose, ir aš, apkabinu iš nugaros ir prisiglaudžiu, paruošiu mums arbatos, kokios norėtum, tokios pačios, kaip sau, erštkėtuogių su persikais, gal pažiūrim filmą, Kusturica, tinka, prašau dar gabalėlį kumpelio, ačiū, Tu nuostabus, ir Tu man labai patinki, kodėl mums kasdien skauda galvas, gal orai keičiasi, tai bet kad kasdien, greitai kraustysimės į erdvesnį butą, kartu visom mano gėlėm rožiniuose vazonuose, man su Tavim visur smagu.

Ir jau man kažką nupirkai dovanų.