Aštuonlinkis lyg elektra

Nes sekmadieniai yra sustabdytas laikas, metafiziškai iškreiptos skalės, išgaubtos trajektorijos, sukeistos vektorių kryptys, nes sekmadieniai eina po šeštadienių, kuriais grįžtame vėlai, per gurgždantį sustingusį sniegą, trypdami savaitės finalo atomazgą, jaukiai, bet kartu ir naiviai leisdami užsimegzti šviežiems kito laiko matmens daigams, nes sekmadienio rytais leidžiamės prižadinami šuns, tuk tuk šlapia nosimi baksnojančio į besiskleidžiančią tarpusavio ramumą, baltom letenom kutenančio paširdžius (niekas kitas taip nemoka džiaugtis akių atsimerkimo metamorfoze), ir svaigus tingulys tuščiuose daugiabučių kiemuose, kantrus į šiukšlyną išmestų eglių priekaištas, kad karnavalo dekoracijos – tai tik kasdienybės ritualų atšvaitai, ir vakarykštės ugnys, ir fejerverkų nostalgija, ir viskas, ką išmetėme laukan, nuleidome į klozetą, išspjovėme per išmetamuosius vamzdžius, viskas leidžia mums tapti švaresniems, ypač sekmadieniais, kai niekas neveikia, niekas nedirba, kai negali pasitikrinti banko sąskaitos ir sužinoti svarbaus gauto pavedimo sumos, nes sekmadieniais neatliekamos transakcijos, kai neskambini į jokį autoservisą sužinoti, kiek kainuos vakar sugedusio mašiniuko remontas, nes viskas uždaryta, viskas sustingę, laikrodžių rodyklės sustoję, belieka tik verstis ant kito šono tykiai nurimus šuniui, atgriebti miego valandas už vėlyvus šeštadienio pasisėdėjimus, o prabudus popietėmis laikas dar keisčiau elgiasi, tįsta kaip tampri, bet jau kietėjanti karamelė, net elektroninis paštas kaip užburtas (gal tyčia?) nerodo jokių naujų laiškų, kad atidžiau pajustume poilsio nuo visko protrūkius.

Ir tada sutemsta.

Hits: 0