Pirmyn. Tik

greydayŠįryt mano mašiniukas buvo visas apsnigtas auksiniais lapais, net vidun vieną gražuolį įsileidau.

O šis lapkritis įspūdingai jausmingas. Be šerkšno, be apledėjusių pirštų, su saulės nutviekstais keliais ir rytmečių ūkanomis. Daugiau nei metus į darbą ir atgal kasdien po septyniasdešimt kilometrų važinėjus vienu keliu, Vėlinių proga mylimojo dėka atradau kitą, ir, o dievai, dabar man kelionė darban ir namo vėl tapo džiugiu nuotykiu, nebe žiovulį keliančia rutina. Be šviesoforų, be pėsčiųjų perėjų, be staigių greičio apribojimų – tik aš, keturi ratai, draugiškas kelias ir pakylėjanti muzika. Ir anksčiau viena kelio atkarpa man buvo tapusi ypatingos nuotaikos katalizatoriumi, ypač rytmetinės, ypač rudeninės, su jausmingomis medžių alėjomis, su darganotomis pievomis ir pavieniais namukais, tačiau dabar, kai kelias dvigubai susiaurėjo, o medžiai dvigubai priartėjo, ir civilizacijos ženklų skaičius susitraukė iki minimumo, dainuoju iš laimės, regėdama prieš save tokius grožius. Sodriu geltoniu šviečia beržai, pečiais nustumdami senas išsikerojusias pušis, virš mylimos upės tvyro balzganos ūkanos, nuo kelio prieš mane į dvi dalis išsiskirdamas pakyla juodžiausių varnų būrys – greitkelyje paukščiai nedrįsta net pakelėse vaikštinėti, tik žiopso elektros laidus nusėdę. O šįryt – tas rūkas, tos miglos, tarsi tankų latte pieno sluoksnį skrosčiau, ir žirgai, tykiai stoviniuojantys rytmečio sąstingyje, ir muzika, lyg tyčia, stebuklinga. Mano laimė gyvena visur.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

6 Komentarai

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Giedrė
2011 11 03 | 16:07

Pakeisti kelią visada naudinga. Kartais tyčia grįžtu kitu keliu, negu važiavau, vien dėl įvairovės. Ir visada smagu važiuoti tokiu keliu, kaip aprašytasis. Prieš maždaug trejus metus į darbą važinėdavau miškų apsuptu keliuku. Tai kasdien galėjau mėgautis nuostabiais vaizdais. Dabar to kelio, tiesą sakant, šiek tiek trūksta. 🙂

G
2011 11 03 | 16:27

Labai gražus įrašas – taip smagu, kad ruduo šiemet toks gražus ir įkvepiantis! 🙂

Ligita
2011 11 03 | 21:06

Nepaprasta, visada pasiilgstu tokių įrašų. Nė neabejoju, kad kai skaitysiu Tavo knygą, ji bus labai gražiai, jaukiai parašyta. Tik būtina, būtina, kad būtų kokia nors įtraukianti istorija ar pamišėlis veikėjas, kurie nepaleistų iki pat paskutinio puslapio.

PinkCity
2011 11 03 | 21:28

Oi, kad tos mano istorijos visad tokios trumpos, penkis tūkstančius ženklų parašau ir išsikvepiu. Gal kada subręsiu ir maratonui, ne tik sprintams…

Jovke
2011 11 04 | 15:56

o kada bus knyga? jau seniai nerandu sau geros knygos, o Tavo, manau, bus labai gera 😉

PinkCity
2011 11 04 | 16:43

Haha, oi, gal Tu geriau kol kas kažko kito pasiieškok, nes belaukdama gali ir raides pamiršti 🙂

Palikti atsakymą