Loading posts...
  • Dar lėčiau

     Būk, mano gyvenime, lėtai lėtai, kad spėčiau pasimėgauti kario aromatu nuo vakarienės ryžių, kad užsimerkčiau iš malonumo, kai man bučiuoja kaklą, kad tarp namų ir darbo durų spėčiau įkvėpti lengvo pavasario. Kai…

  • Tarptautinė saugesnio interneto diena

    Vakar nutiko nuotykis padėti toršerą išsirinkti. Suvokiau, kad tikrai dar nesu iki galo gyvenimo sugadinta, nes niekad rinkdamasi lempą nepagalvojau, kad ją turiu galėti įjungti/išjungti koja. Tokia funkcija, pasirodo, reikės atsižvelgti. Paskui…

  • Po nacionalinio diktanto

    Ačiū, nacionaliniame diktante man sekėsi gerai. Vakar pasitikrinau klaidas (nes rašėme ant savaiminio kopijavimo popieriaus, kurio geltonąjį lapą parsinešėme namo). Jų yra, daugiausia dėl kablelių, kuriais neskyriau visokių paaiškinamųjų aplinkybių. Svarbiausią dalyką,…

  • Ožiukas

    Aš parašiau keturių įrašų pradžias. Vieną jų netgi sugebėjau tęsti iki pusės. Tačiau šiandien yra būtent ta diena, kai norisi rašyti, tačiau pradėjus jauti, kad visos tos dėliojamos, viena prie kitos jungiamos…

  • Penktadieniška nuotaika pirmadienį

    Marš marširuoti į gatves, jaukiai geidulingai skleidžiasi žibuoklių jaunystė, tirpsta geltoni ledai ant karštų pagaliukų, viskas porcijomis, neduokdie per daug laimės šalia šėliojančiam berniokui. Alsuoja į pakaušį sausas sausio pavasaris, plieskia akinančios…

  • Pasas kaip vyšnios

    Mano pasas žalias, kur noriu – važiuoju. Pasenusi dainelė. Manasis – raudonas:   Jame yra polikarbonatinis lapas, kuriame mano duomenys, veido atvaizdas ir parašas išgraviruoti lazeriniu įrenginiu, ogo…Tik visa bėda, kad tas…

  • Violently violet

    Roses are red, violets are blue… Būtent! Tai kodėl tokie kvaili angliški pavadinimai? Mėlynos žibuoklių akys žvelgia violetine šviesa… Aš jau oficialiai užsikabliavau už violetinės. Po to, kai pavydžiu žvilgsniu nužiūrėjau brolio…

  • mergiotiškai

    Vyras, jei galėtų suprasti, ką galvoja moteris, vis vien nepatikėtų, pasakė Dorothy Parker. Apkabinu save gležnais medvilniniais marškinėliais ir piešiu ant traiškanas krapštančio miesto stiklų visus tuos kartus, kai pasielgdavau savaip, tada…

  • Amžina kas tikra

      Beprotiškas ilgesys. Tiek tikras, kad nebesuvokiu savęs laiko skalėj. Man aštuoneri man šešiolika aš pernai. Stiprų pasaulio aromatą gali užuosti tik iš naujo į jį atėjęs, kaip į kitus namus, nes…

  • Ne čia

    Švelniai tyliai nuo visko pamažu atsiriboju, įlendu į sraig(t)inį kiautą ir tūnau įjungus autoatsakiklį. Pastebiu, kad žmonės per daug rūpinasi ne savo reikalais. Jie netgi nori mane priversti rūpintis ne savo reikalais.…