Po nacionalinio diktanto

Ačiū, nacionaliniame diktante man sekėsi gerai. Vakar pasitikrinau klaidas (nes rašėme ant savaiminio kopijavimo popieriaus, kurio geltonąjį lapą parsinešėme namo). Jų yra, daugiausia dėl kablelių, kuriais neskyriau visokių paaiškinamųjų aplinkybių. Svarbiausią dalyką, dėl kurio ėjau rašyti diktanto, gavau (laimingi dėl skyrybos ženklų?). Žiauriai smagus jausmas stebėti tuos žmones, kurie šeštadienio rytą vietoj vartymosi lovoje su televizoriaus pasigarsinimu ir kavos puodeliais atėjo rašyti. Mano klasėje buvo vienas labai senas (kaip vėliau sužinojau, aštuoniasdešimt septynerių) vyras, jis atrodė toks inteligentiškas, pasipuošęs sekmadieniniu kostiumu, toks pilietiškas ir geras, visiška priešingybė bendraamžiams turgaus prekeiviams ar viešajame transporte besistumdantiems pensininkams. Ir aš noriu tokia senatvėje būti.

Ai, dar pakliuvau į pirmadienio Kauno dieną:

kauno-diena.JPG

Rymau pirmame suole. Paskutinėse mokyklos klasėse visą laiką tokioj vietoj sėdėjau. Tiesiai mokytojai prieš nosį. Todėl tokia protinga 😉 .

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 1

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Ramas (tikra.info)
2008 01 30 | 13:38

Kiek laiko ir ką rašyti ten reikia? Ir koks jausmas grįžus į mokyklos suolą? 🙂

PinkCity
2008 01 30 | 13:47

Reikėjo rašyti taip:
Vytautas V. Landsbergis
Senolio pranašystė
Ankstyvas vasaros rytas. Saulė dar tik keliasi, rąžosi skaisčiaveidė, nenoriai pramerkdama užmiegotas akis, tingiai skleisdama pažeme išdrikusius plaukus. Ilgi šilti spinduliai tįsta, driekiasi tarsi pirštai tarp rasotų žolių, čiupinėja viską, ką tik randa palikta po nakties: žvėrelių pėdsakus smėlyje ir ant samanų, šaltinėlio čiurlenimą, rasotus voratinklius tarp galingų ąžuolų šakų. Jie glosto ir pirmąsias mėlynes, grožisi ant jų kybančiais rasos lašeliais. Landūs saulės zuikučiai tol naršo švintančią pamiškę, kol pasiekia Minijos pakrantę.
Išdykę spinduliukai ties viena troba susižvalgo:
– Žiūrėkite, kažkas blyksi! Gal pabandykime ten įlįsti?
– Atsargiai, galbūt tai kokie nors spąstai? – nuogąstauja atsargesni jų broliukai.
Tačiau smalsuoliai įsidrąsina ir, nusileidę ant dailiais raštais drožinėtos palangės, žvilgteri vidun. Žilabarzdis kaimo senolis rymo prie židinio ir, kūrendamas ugnį, susikaupęs meldžiasi namų sergėtojai deivei Gabijai.
Taip vyko per amžius, taip vyksta ir šiąnakt. Stebėdamas rusenančias žarijas, senolis skaito jų žybsniuose dievų apraiškas. Prisimerkęs mato liepsnose atjojančius šarvuotų vyrų legionus.
– Nejaugi kryžiuočiai? – išsigandęs šnibžda senolis. Išsyk drumsčiasi jo žvilgsnis, raukšlėti skruostai po truputį bąla. – Gal prajos mūsų nepastebėję?
Senolis įmeta dar porą ąžuolinių pliauskų į spragsintį ugniakurą ir įdėmiu žvilgsniu stebi, ką dar šį rytmetį jam papasakos švysčiojantys ugnies liežuviai.

Per radiją šį tekstą skaitė Juozas Šalkauskas, viskas truko gal pusvalandį. Beje, užsienio lietuviai taipogi buvo kviečiami prisijungti! Sakė, Amerikoj gyvenantys kėlėsi specialiai dėl to reikalo vidury nakties…
Jausmas geras. Bet nei į mokyklą, nei į univerą grįžti nenorėčiau.

Andrius Kleiva
2008 01 30 | 16:24

Nu, kad jau mažai mes ten ką įžiūrim. 🙂

Salomėja
2008 01 30 | 17:03

Aha, o kadangi laikraštis senas, tai net prekybcentryje nepavartysim…

Gintarė.
2008 01 30 | 20:47

Prekybcentryje nebepavartysim, tačiau rytoj pasiknaisiosiu mokyklos laikraščių archyve. :]

Vaidas Žilionis
2008 01 30 | 21:38

🙂 Gal ir nieko prisiminti kaip rašomi diktantai. Tik žinau, kad aš pakankamai daug klaidų padaryčiau. Labai sudėtinga taisyklingai rašyti, ypač kai tai darai labai retai ir be kompiuterio.

Marija
2008 01 30 | 22:34

Pagal naujas gramatikos taisykles keliose vietose nebūtina dėt kablelių 🙂 Pvz.: “Tačiau smalsuoliai įsidrąsina ir, nusileidę ant dailiais raštais drožinėtos palangės, žvilgteri vidun.” Tai gal ne tiek ir daug klaidų padarei 🙂
Aš tai parašiau “namų sergėtojai – deivei Gabijai” ir vienoj vietoj kelias pastraipas sumaliau į vieną.. Bet čia slidus dalykas, pagal intonaciją atskirt, kur nauja pastraipa 🙁

eNyu
2008 01 31 | 19:04

Cha, aš mokykloj irgi daugiau/mažiau pirmuose suoluose sėdėjau. Tai vatiš kur tas protas. O aš maniau genai…:D

Salomėja
2008 02 01 | 12:58

O aš visada gale.

Justinas Beinorius
2008 02 01 | 20:59

Nerašai kelias dienas, o atrodo kaip amžinybė 🙂

besar
2008 02 01 | 21:55

Tikiuosi, jog kitais metai pavyks kažkaip ir man sudalyvauti tokiam diktante. Lietuvių kalba niekda nebuvo mano mėgstamiausias dalykas mokykloje, bet visgi sugebėjau su ja susitvarkyti per valstybinį egzaminą 🙂
P.S. būsi tokia, kokia nori būti!

Paulius
2008 02 02 | 20:12

et, pagaliau ryžausi pasitikrinti ir aš savo tekstą.. Reikalai ne kokie 🙁 padariau gal 5 dideles klaidas.. Skyrybą dar tobulinti ir tobulinti..

MekDrop
2008 02 03 | 13:30

Sveikinu pakliuvus šaunų dienaraštį nuotraukos pavidalu 😀

O pats kažin ar ryžčiausi vėl rašyti, tuo labiau, kad man pačiam su lietuvių kalba sekasi tikrai nelabai gerai… daugiausia, kas pavyktų tai dėl paskutinių vietų pasivaržyti šiame diktante… :))

Paulius
2008 02 03 | 13:46

ne viena PinkCity į laikraščius pateko 😉
http://paulius.ambrazevicius.googlepages.com/nacionalinisdiktantas.bmp

Palikti atsakymą