Apie molio magiją
Labai mėgstu kuo daugiau daiktų, kuriuos naudoju buityje, pasigaminti pati – rankų darbas nuramina širdį, o suvokimas, kaip viskas veikia, suteikia peno protui. Man nesvarbu, kad tie savadarbiai gaminiai ne tokie dailūs, kokius galėčiau nusipirkti iš profesionalų, užtat kokie savi, mieli ir jaukūs!
Jau kurį laiką svajojau tarp pirštų sušildyti molį ir pasigaminti iš jo ką nors namams. Labiausiai reikėjo muilinės – kadangi ir muilą pati gaminu, būtinai norėjau daikto su skylutėmis vandeniui nutekėti, gaila žiūrėti, kaip muilai tirpsta plūduriuodami… Svarsčiau, Feisbuko renginiuose žymėjausi įvairias keramikos dirbtuvėles, kol galiausiai sulaukiau Indrajos iš Pelkių žolė kvietimo.
Žmogus su tokiu vardu negali būti eilinis (neveltui ir savo dukrą taip pavadinome): Indraja – nuostabiai charizmatiška, šilta, pilna įdomiausių istorijų asmenybė, Kūrėja iš didžiosios raidės. Turbūt kad ir pati esu į tai linkusi, labai vertinu žmones, kurių buityje pilna jų rankų darbo: keramikos studijoje vaišinomės Indrajos gamintais skanėstais, gėrėme jos rinktą vaistažolių arbatą, žinoma, iš jos gamintų indų, uostėme jos surištus smilkalus ir dar, aišku, kažką pamiršau…
Darbas su moliu – ne darbas, o gili meditacija ir pasakiškas malonumas, laikas praskriejo akimirksniu! Kažkas pirmapradžio yra šiame svaiginančiame užsiėmime, kai iš žemės gelmių atkeliavęs rudas gabalas Tavo rankose įgyja konkretų pavidalą. Ne veltui pasakojama, kad ir žmogų Dievas iš molio sukūrė.
Pasigaminau (susikūriau!) porą muilinių, indelį šepetėliams (su skylute vandeniui nutekėti, kodėl tokių negamina fabrikuose?), porą dubenėlių ir smilkalinę lietuviškiems smilkalams. Fantastiškai smagiai praleidau laiką ir pasisėmiau kuo pozityviausių emocijų. Galvoje jau sukasi idėjos, ką dar norėčiau nusilipdyti…
Hits: 19