Apie aukas

Juokingi man yra žmonės (dažniausiai jie būna moteriškosios lyties), kurie kaltinamu tonu skundžiasi, kad kažkam – vyrui, šeimai, vaikams – paaukojo savo gyvenimą, o dabar tie kiaulės nedėkingi negražiai su aukotoja elgiasi. Laba diena! Ar kas nors yra ko nors prašęs: o, brangioji, paaukok man savo jaunystę ir grožį, už tai aš liksiu tau ištikimas visą gyvenimą? O mieloji mama, prašau, gyvenk kiek įmanoma ilgiau su prieš tave smurtaujančiu vyru, nes mums tai nuostabus pilnos šeimos modelis, kur kas geresnis, nei gyvenimas su išsiskyrusiais tėvais? Arba dar geresnis kaltinimas vaikams: aš tave per nežmoniškus skausmus gimdžiau ir naktimis per tave nemiegojau, dėl to dabar privalai mane gerbti ir mylėti. Jei ankstesni du atvejai bent teoriškai įmanomi būti paprašyti, tai jau ko ko, bet būti pagimdyti tikrai nė vienas nemaldavome.

Visi santykiai tarp žmonių yra mezgami remiantis abipusiškumo principu ir laisva valia. Aš, būdama su mylimuoju, niekuomet nesijaučiu besąlygiškai aukojanti kažkokį savo gyvenimo aspektą, žinoma, kartais neišvengiamai tenka kompromiso vardan nusileisti tam tikru klausimu ar panašiai, tačiau net jei tai ir yra auka, ji daroma ne dėl vyro, o dėl mūsų santykių, kurie teikia džiaugsmą ir malonumą mums abiems, o ne jam vienam. Antraip kokia prasmė juos tęsti?

How come

Pasaulis taip jau surėdytas, kad kiekviena prekė turi savo pirkėją (tvarkant užgrūstą sandėliuką tuo įsitikinau – internetu pavyko parduoti neįtikinamiausių dalykėlių…), kiekviena auka ras kam aukotis, kiekvienas mazochistas ras sau sadistą ir atvirkščiai. Jei tai, ką duodame kitiems, neteikia mums džiaugsmo ir nejaučiame gaunantys pakankamai atgal, arba keiskime situaciją, arba kentėkime sukandę dantis ir svajokime apie aureolę pomirtiniame gyvenime, tačiau nė vienas žmogus neturi teisės kaltinti kito už tai, kad tas neįvertino jo aukos…

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Milda
2012 04 27 | 11:15

gal iš vienos pusės skamba žiaurokai, bet teisybė, nesiginčysiu 🙂

Nijolė
2012 04 27 | 11:15

Puikus straipsniukas. Man dar keistesnė atrodo situacija, kai žmonės iš šalies kažkodėl nusprendžia, kad tu aukojiesi dėl vaikų, šeimos ir pradeda mokinti, kaip gi reikia teisingai gyventi. Juk dažnai laimingi būna tie, kurie gyvena rūpindamiesi šalia esančiais mylimais žmonėmis .

Laura
2012 04 27 | 11:52

Labai pritariu. Kiekvieno žmogaus pasirinkimas yra kaip jaustis. Jei apskritai jautiesi auka, tai bet kurioj situacijoj taip jausies, nepriklausomai nuo kito žmogaus veiksmų. Iš tiesų jei žmonės ką nors daro ne nuoširdžiai, o tam, kad kitas padėkotų ir įvertintų, tai tas kitas visada bus kažką skolingas. Nors jis gal net nieko neprašė. 🙂 Net ir vaikus jie gimdo dėl savęs, ir auklėja pagal save, tai kodėl po to skundžiasi kad kažką dėl jų aukojo? Juk tai buvo pasirinkimas.
Vakar žiūrėjau filmą, tai ten buvo tokia frazė: I am the main character of my own life. 🙂
Labai teisinga, manau.
O gal žinai iš kur tas aukos sindromas atsiranda? Kodėl vieni žmonės taip mėgsta jaustis aukomis? O kitiems tas nebūdinga?

Jovke
2012 04 27 | 14:14

Is tikruju yra tokiu zmoniu. Pvz, mano mama. Jau tokia auka vaidina, kad net santykiai ne kokie. Skaudu. Skaudu, kad “aukos” nepagalvoja apie kitus. Aukos=egoistai.

Katė Ant Palangės
2012 04 27 | 14:59

Puikus įrašas. Galiausiai tokie žmonės tiesiog nenori suvokti, kad jų gyvenimas yra jų, kratosi atsakomybės už savo pačių laimę ir verčia kitus jaustis kaltais dėl neišsipildžiusių (neišpildytų?) lūkesčių. Gerai Jovkė pastebėjo – tai egoistai po aukos kauke. Tokias “aukas” reikia statyti į vietą be sąžinės graužaties, deja, dauguma jų tiesiog “negirdi” ir “nemato” savo pačių kaltės nesusiklosčiusiame gyvenime.

PinkCity
2012 04 27 | 15:18

Dar pagalvojau, kad kai kurie žmonės mėgsta ir dėl darbo aukotis – plėšosi, sėdi viršvalandžius, savo laisvalaikį iškeičia į darbo reikalų tvarkymą, o paskui, kai atėjus kokiai ten krizei darbdavys nusprendžia vargšelį atleisti dėl etatų mažinimo, lieka akis išpūtęs – gi jis tiek savęs paaukojo!!!
Nijole, labai teisingas pastebėjimas – kartais kai kurie žmonės jaučiasi besiaukojantys, nors aplinkiniams taip neatrodo, o kartais būna atvirkščiai – gyveni sau džiaugdamasis gyvenimu, rūpindamasis savo mylimais žmonėmis, namais, augintiniais ar dar kuo nors, o kitiems atrodo, kad esi nelaimingas, nors toks nė velnio nesijauti.
Laura, nemažai elgesio išmokstama – jei mergaitės mama “aukojosi” dėl šeimos, tėvo ir vaikų bei nuolat tai priekaištaudama pabrėždavo, didelė tikimybė, kad ir dukra užaugusi norės “atsigriebti”. Be to, jautimasis auka padeda užmaskuoti nepilnavertiškumo kompleksą – neva mano gyvenimas prasmingas, mat aš jį kažkam paaukojau, užuot gyvenęs sau.

me_myself_I
2012 04 30 | 3:01

Prisimenu, skaičiau straipsnį, kuriame patariame, kaip moterims nesipykti su vyrais ir parodoma ‘standartinė’ situacija: šeštadienio rytas, 9 val. Moteriškė jau valo visus namus, atsikelia nedorėlis vyras ir drįsta įsijungti televizorių, užuot padėjęs tvarkytis. Konfliktas. Jeigu eiliniuose namuose tikrai dėl tokių nesąmonių kyla barniai, tai man labai baisu…
Beje, dėl prekių ir pirkėjų – čia tai tikra tiesa: kartą vidurnaktį paskelbiau, kad atiduodame linoleumą su pašiltinimu (kuris buvo bute nuo namo pridavimo gyventojams) – 5 žmonės susisiekė su mumis per pirmas 5 min. 🙂 Taip pat atidavėm senus langus, duris, neveikiančią seną orkaitę – skelbimas kainuoja 1 lt, o nelieka rūpesčių dėl išvežimo, negadiname kaimynams nervų dėl atliekų 🙂

Lorca
2012 05 01 | 18:10

Taip ir yra. Pati kažkada buvau beveik įsisukusi į tokį ratą. Kai kartą išsakiau priekaištus vyrui, kad niekada niekur neinu, po darbo namo, vaikai, virtuvė…tai jis sako, o tai kodėl niekur neini? Hmm, gi reikia viską padaryti, O jis, – bet tu niekad nesakei, kad norėtum kažkur eiti . Galėčiau ir aš su vaikais pabūti ir pan:) Ta diena ir pakeitė mane ir mano gyvenimą:)

cezaras
2012 05 02 | 22:43

Kokia prasme testi santykius? Tai priklauso nuo zmogaus vidines intelektualines intuicijos ir yra gan sudetingas cheminys reiskinys. Paprasciausiai tas kompromisas yra daromas, ne del meiles (kurios apskritai net nera, kaip kad dievo, ar samones, ar laimes, ar nushvitimo (nes sie dalykai yra proto kuriamos mintys galvoje, kurias atsinesem per milijonus metu savo genuose (tai tradiciju liekanos)), bet kaip autore teisingai pastebejo – del santykiu (institucijos), del vienatves jausmo, del patogumo, del materialiniu ar psichologiniu gerybiu arba tiesiog del kitu daugelio asmeniniu priezasciu. Trumpai tariant del saves. Zinau kad tai sunku suprasti ir dar sunkiau pripazinti sau, bet Roma taip pat ne per viena nakti statesi. Tam reikia laiko ir kuomet tai suprasi, tas nebebus jau taip baisu. Tiesiog grisi i savo naturalia prigimtine padeti. Autore masto tesingai, todel ir toliau turetu eiti sia linkme, kuri pateiks dar daug siurprizu suvokime apie zmogaus santykius 🙂

cezaras
2012 05 02 | 22:44

All relationships are based on needs. All broken relationships are a result of inability to cope with unmet demands.

cezaras
2012 05 02 | 23:23

Siaip jauni zmones santykius dazniausiai pradeda del sekso, nes gamtai nerupi ten jokios meiles, jei rupi kaip pratesti save ir isgyventi. Na, o paskui kai i santykius jau isilieja vaikai, perkamas nekilnojamas turtas, namai, mashinos ir t.t., jie pasidaro tiesiog per daug itemptais, kol truksta arba gyvenama toliau kaip rase autore “susispaudus, tyliai kenciant”… Ar isivaizduojat koki kieki energijos mes ismetam santykiu kurimui ir palaikymui per gyvenima!! Jei visa sia energija nukreipus i realius tikslus, man net baisu pagalvoti, kokius straipsnius galetu rasyti si autore..bet, kolkas mes kuriam santykius :)) Siaip siandien yra visos salygos save seksualiai patenkinti ir net gauti didesni malonuma, nei ji gali suteikt kitas zmogus. Bet yra kaip yra.

cezaras
2012 05 02 | 23:24

Man is just a memory. You understand things around you by the help of the knowledge that was put in you. You perhaps need the artist to explain his modern art, but you don’t need anybody’s help to understand a flower. You can deal with anything, you can do anything if you do not waste your energy trying to achieve imaginary goals.

cezaras
2012 05 02 | 23:33

Zymieji “Beatles” muzikantai kurie yra tiek daug sukure ir parase dainu apie meile, galu gale turejo issiskirti ir eiti atskirais keliais, kadangi daugiau negalejo vienas kito pakesti ir myleti. Bet tam kad uzdirbtu pinigus ir toliau turejo dainuoti apie meile. Isivaizduokite jei siandien isimsim zodi “meile” is muzikos industrijos, kas atsitiktu? Visi, kurie dirbame muzikos verslo pasaulyje dar siandien butume bedarbiais.

Palikti atsakymą