Rugsėjį skaičiau
Mika Waltari „Turmsas nemirtingasis“
Jie sakė: kiekvienas žmogus turi nemirtingumo sėklą. Tačiau didžiajai daliai žmonių gana susisaistyti su žeme. Sėkla lieka bevaisė, niekada nesudygsta. Gaila žmogaus, bet tegul jis daro tai, kas jį tenkina. Neverta brukti nemirtingumo tam, kuriam jo nereikia ir kuris net nežino, kam išvis reikia nemirtingumo. Neverta nemirtingumu varginti žmogaus, kuris, vos dienelę be darbo prastūmęs, pasijunta bergždžiai gyvenąs ir nežino, ką likęs vienas veiktų. O, žmonės!
Pedro Almodóvar „Pati Difuza ir kiti tekstai“
Žaidimai nebedžiugina, kai įgyja kultūros renginio skonį. Anksčiau šventės buvo vieta, kur vogdavo papuošalus ir sužadėtinius, kur sukeldavo įtampą, teikdavo vertingos patirties. Dabar šventė – scena, kur tavo senos pažįstamos, virtusios mumijomis, leidžia visą vakarą pozuodamos fotografams mėgėjams, kurie savo ruožtu vėliau atrenka vertas ir nevertas publikuoti nuotraukas. Ką jie tikisi apmulkinti?
Stefan Zweig „Marija Stiuart“
Bet moters gyvenime nėra didesnio pažeminimo kaip pernelyg skubotai atsiduoti vyrui, kuris nevertas tokios meilės: tikra moteris niekada neatleis tokios kaltės nei sau, nei kaltininkui. Tačiau po itin smarkių aistrų paprastas šaltumas ir neutralus mandagumas tarp dviejų žmonių būtų stačiai nenatūralus dalykas; sykį įsižiebęs, jausmas turi ir toliau degti, jis gali tiktai pakeisti savo spalvą, pradėti niauriai tvinkti nuo neapykantos ir paniekos, užuot skaisčiai liepsnojęs nuo meilės ir karščio.
Valdis Rūmnieks, Andrejs Migla „Kuršių vikingai“
– Kodėl žmonės kariauja vieni su kitais?
– Jie nori būti laimingi.
– Laimingi?
– Jie nori, kad juos visi gerbtų ir garbintų… Ir tada jie bus laimingi… Aš pažinau tokį turtingą vyrą, kuriam tikrą laimę suteikė ne įgytas auksas, sutriuškinti priešo vyrai ir išniekintos moterys, bet ta trumpa akimirka prieš eilinį kraujo praliejimą, kai žilagalviai sveikindavo šaukdami: „Pergalės Tau, kuris turi lotoso akis, lai garbina Tave, Viso Išpildytojau!“ Ir kiekvienas kitas kartas ateidavo vis greičiau. Ar jis turėjo lotoso akis? Bet aš pažinau ir kitą vyrą, kuris visai nebuvo turtingas. Jis žiūrėjo į vieną ir tą pačią pievą, kurioje augo tos pačios žolės, tos pačios žalios spalvos, bet jis vėrė žodžius kaip karolius, pavadindamas kiekvieną žalią spalvą kitaip. Jis turėjo lotoso akis, bet to nežinojo.
Hits: 2