Rožinė Kalėdų saulė

2008-12-16

Vis dažniau pagaunu save svarstant, kad ne mane ištiko krizė, o aš ištikau ją. Užtikau ir išsišaipiau. Užpaišiau kreidelėmis ant sutrūkinėjusių šaligatvio plytelių ir nuplėšiau su pernykščiais tapetais nuo betoninių blokų. Dabar yra gėlės ir spalvos. Ir svajos apie visus šauniuosius dalykus, kuriuos veiksiu būdama bedarbė. Reikia pradėti užsirašinėti, kad neužmirščiau. Visų pirma planuoju rožine spalva nusidažyti plaukus. Bent jau garantuos, kad greitu metu tikrai nesusirasiu darbo ir liks pasakiškas laikas likusiam sąrašiukui.

Apmaudu, kad mano planai nusėda dulkėmis galvoje ir ant popieriaus. Bet toks jau mano gyvenimas. Sunku rasti tinkamą žodį jam apibūdinti. Jei gyvenčiau virtualioje realybėje, taip ir įvardinčiau, dabar gi – nesuskaičiuojamų pasirinkimų, kurie mane džiugina, bet lieka neįgyvendinti, labirintas?

Ir ką tik pagaliau sąmoningai suvokiau, kad labiausiai laukiamas, geidžiamas ir tikrai tikroviškai išsiilgtas elementas Kalėdų maišalynėje yra Saulėgrįža. Žiema dar tik įsibėgėja, apšerkšiję automobilio langai, įsėdus įsijungiu šviesą, kad su muzika susitvarkyčiau, pirštinė ant vairo, pirštinė ant pavarų svirties, atšilęs oras salone tik tada, kai jau reikia išlipti, atrodo, viskas tik prasideda. Betgi ne, iš tiesų. Mano dienos po Kalėdų ims šviesėti, mano vakarai taps ilgesni (pilnesni ilgesio?), o rytais vėl kambarys taps raudonas, nes perskros spinduliai roletus. To aš laukiu. Su Saulėgrįža mane sveikinkite ir jos proga apdovanokite.

15 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams