Meilė ir mirtis troškintuve
Šiandien esu cinamonas ir sandalmedis, praskiestas rožių vandeniu.
Kaip galiu būti labiau standartinio mąstymo, jei mane supa tokie žmonės? Mama paskambina, paleidžia kažkokią dainą, ir klausia manęs, kokį filmą ta muzika jai primena. Brangiausiasis sapnuoja mus pagrobtus geltonos kanarėlės, kuri gyvena šaldiklyje, kol staiga ant jos užvažiuoja užšalęs degtinės butelis, suspaudžia iki išklotinės, brangiausiasis paukštuką atgaivina fenu, byra kilogramai geltonų plunksnų, ir nušauna dujiniu pistoletu. Valio, mes išgelbėti.
Tada aš pingvino žingsneliu nutipenu iki parduotuvės, švelniai prisilaikydama už žalių smailų tvorų, ir nusiperku induką viščiukų širdelių. Supermakabriška, galiu pasakyt. Puskilogramyje jų yra beprotiškai daug, ir kiekviena turi savo istoriją, eks plakimo ritmą ir užkonservuotus jausmus kažkokiai paukštytei. Ir gal dabar jų širdys guli šalia. Pagaliau kartu. Perpjaunu kiekvieną išilgai, kai kuriose randu gumuliukus juodo sukrešėjusio kraujo. Tuos išmesk, motiniškai pataria už nugaros besisukiojanti moteris, nes kai kam būna šlykštu. Skrupulingai iškrapštau ir perplaunu kiekvieną skilvelį. Švarios širdutės. Beveik vasario keturiolikta. Troškinsiu grietinėlėje su svogūnais, morkomis ir česnakais.
O štai Pragaro virtuvė kadaise siūlė variantą su pievagrybiais ir raugintais agurkėliais. Irgi gerai. Svarbu, kad plaktų vienu ritmu, žmonės sako. Ir žiūrėtų ne viena į kitą, o ta pačia kryptimi.
komentarų
Join the discussion and tell us your opinion.
Neblogas sapnas 🙂
Stebėtinai įdomių dalykų galima patirti naktį, tik gaila, kad ne visada ryte juos prisimeni..
Tiesa.
Žinoma, tas veiksmas su širdutėmis vyksta realybėje. Perskaičiau pavadinimą ant induko – šviežios širdys. Niam.
Aš tą supratau. Čia aš tik apie pirmą įrašo dalį 🙂
Eina sau, Jovita, kad visi tokie receptų aprašymai būtų, tai, ko gero, man pakaktų tik kulinarines knygas skaityti!
Daugiau tokių vakarienei paduoki mums! Praskaidrinai nuotaiką kaip tai negaliu 🙂 Apkabinčiau net :))
uau 🙂
man patiko.
pakankamai švelnu ir tinka septyniems gastrito išėstiems skrandžiams mano galvoje.
arba dar geriau, ne receptus, o kvietimus į svečius :)) produktų atsinešim, atsinešim.
Pamenu kaip dar darzelyje pietums dave jaucio sirdi valgyti… Zinau, kad bevalgant (o gal tik pradedant valgyti) pradejo pykinti, galvoju uzsigersiu kompoto ir viskas bus gerai, tai zodziu sirdies gabalas poto plaukiojo kompote, kuris savo ruostu plaukiojo ant stalo ir dar ten biski kai kas plaukiojo 😉
Po to karto dar kazkada biski ragavau visciuku sirdeliu, bet ne itin maloniai mane jos nuteikia, kaip ir astunkojis bei austre kinieciu restorane – kol valgai ir mastai kad vistiena, tol gerai, bet kai pamatai kojes su ciuptuvais, tai nebesikramto 😀
Bet tai keisti mes sutvėrimai – kuo daugiau galvojam, kuo protingesni daromės, tuo labiau išrankesni maistui esam 🙂
Na taip. Bręstam ir stengiamės mažiau „še” valgyti.
😀
mmm kaip skanu . net uzsimaniau mesos ..
Labai puikus irasas, tiek sapnas, tiek receptas.
pats gražiausias iš skaitytų tavo įrašų, pinkcity. taip paprastai ir be perdėto saldumo/jaukumo — apie gyvenimą, ir sapnuose, ir realybėje.
Meniškas tekstas, malonu skaityti buvo.