Raganystės

2013-03-23

PinkCity LabEsu dingusi, bet labai įdomiai. Skaitau ne knygas, o internetą. Nes esu stačia galva panirusi į visokiausios kosmetikos gamybos įdomybes. Kremai, balzamai ir kaukės, makaluojamos jau ne vienerius metus, paskatino žengti tolimesnius žingsnius – dantis valausi savo gamybos pasta, lentynose bręsta pačios virtas muilas ir tuokiasi kvapiosios substancijos mano kūrybos kvepaluose. Jau supirktos medžiagos šampūno ir intymios higienos prausiklio gamybai, laukiu siuntinio, kuriame dalykėliai automobilio ir namų kvapų ruošimui. Ir kremus labiau specializuotus makaluoju, pagal paskirtį – pėdoms, plaštakoms ir taip toliau. Anksčiau maniau – kam to reikia? Vieną kūno kremą darydavau ir viskas, bet kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Panirau į organinės chemijos studijas, apie visas tas mono/polinesočiąsias rūgštis aliejuose, aldehidus, esterius beigi seskviterpenolius eteriniuose, ir kaip natrio hidroksidas ką saponifikuoja bei verčia naujais dalykais. Norėčiau truputį į vidurinę grįžti ir iš naujo su chemijos mokytoja susidraugauti, nes tais laikais organinė oi kokia neįdomi buvo… Ir maniau – kam man gyvenime jos prireiks. Ogi va. Dabar savarankiškai studijuoju.

Kai piniginė tuštėja prancūzų ir britų parduotuvių lentynose, kartais susimąstau – ar tikrai viso to reikia? Nes malonumas oi koks nepigus… Jei fabrikinio muilo gabalėlį už litą gali nusipirkti, tai savos gamybos jau visus dešimt kainuoja, neskaičiuojant darbo ir laiko sąnaudų. Kartais ir nepatogu, pavyzdžiui, dantų pasta ir veido kremas – specialiuose indeliuose, taigi seno produkto nepabaigusi naujo negaliu susikurti, todėl užuot sugaišusi minutę ir nusipirkusi iš anksto parduotuvėje, turiu planuoti savo laiką taip, kad tą dieną, kai kažkas baigiasi, turėčiau valandėlę kūrybai ir gamybai. Aišku, malonu tai, kad tiksliai žinau, kas įeina į kiekvienos mano naudojamos kosmetinės priemonės sudėtį – minimalus kiekis blogiukų, visos savybės pritaikytos mano poreikiams ir pomėgiams, viskas kvepia ir veikia taip, kaip aš noriu.

Bet turbūt stipriausiai veikia instinktas raganauti – tiesiog stebuklingai jaučiuosi, kai matau, kaip iš atskirų medžiagų mano rankose gimsta naujas gaminys, ir jis būna naudotinas, ir netgi maloniai naudotinas – muilas prausia ir putoja, kremas drėkina ir saugo odą, dantų pasta valo ir dezinfekuoja, o kvepalai skleidžia dievišką aromatą, pakylėjantį sielą. Tai va. Štai kuo gyvenu. Štai kur esu dingusi.

3 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams