Laiškai iš Tenerifės. Trečias.

2009-03-26

Kovo 15, sekmadienis, Tenerifė, Ispanija

Kanarų salos, išvertus iš lotynų, reiškia Šunų salos. Vuhūūū! Pagaliau matau pasaulį, kuriame noriu gyventi – be jokių antsnukių, retai kada – su pavadžiu, laisvi laimingi šunys! Geria iš fontanų, tupi ant kelis šimtus eurų kainuojančių suknių parduotuvių virtinose, žygiuoja karnavale kaip pilnateisiai šeimos nariai.

Katės, emm, geriausiu atveju ignoruojamos… Mačiau informacinę lentelę, draudžiančią šerti valkataujančias murkles, nes jos gaudo paukštelius! Čiulbuonėlių gaila, o katytes siekiama išnaikinti! Oi, aš mielai tokias lenteles ir prie savo namų iškabinėčiau, nes tas valkataujantis katynas, šeriamas kaimynų, varo iš proto, o kažkada mano buvusiam šuniui nei iš šio, nei iš to vos akies neiškabino rainė…

Su didžiule meile šunims jaučiu, kaip slopsta mano motinystės instinktas. Tie vaikiščiai rėkia restorane, spiegia prie baseino, kniaukia gatvėje. Kai matau juos vedžiojamus už pavadėlių (matau itin dažnai), viskas atrodo normaliau, nei pririštas šuo. Visada jaučiau didžiulę neteisybę, kad ten, kur galima vestis vaikus (pvz. į restoraną), negalima šunų. Kas aplinkiniams labiau trukdo?

11 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams