Laimė vs. krizė su Kubilium: apie kontrolės lokusą

2009-01-27

Sako, televizija bukina. Manau, kartais ji padeda plačiau pamatyti pasaulį ir suvokti žmonių įvairovę beigi jų nelaimingumo motyvus. Vakar kažkokioj analitinėj publicistinėj laidoj man aiškino, kad valdžia trumparegiškai skatino žmones imti paskolas būstui, o dabar, kai nebegali išsimokėti, o siaube, vieniša mama su vaiku bus išmesta į gatvę! Kur ji buvo prieš tą stebuklingąjį valdžios poveikį? Ne prie tos pačios suskilusios geldos? Pasaka apie auksinę žuvelę toookia pamokanti. Šiandien pusryčiaujant vėl vos neužspringstu iš juoko: “Labame ryte” svečiuojasi moterytė iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paskambina žiūrovė ir apkaltina ją atėmus iš vaikų po penkiasdešimt litų. Įsivaizduoji? Gulėjo saugiai sekcijos stalčiuky pinigėliai, atėjo ir atėmė! Aukščiausio lygio niekšiškumas!

Viena iš mano psichologijos bakalaurinio temų buvo kontrolės lokusas. Aišku, gražiai moksliškai šį terminą tada aprašiau, bet šiandienai užteks Wiki: “kontrolės lokusas – psichologinė sąvoka, reiškianti žmogaus taikomą jo gyvenime vykstančių įvykių atribucijos (priskyrimo) būdą. Pagal žmogaus sampratą „dėl ko” atsitinka koks nors įvykis, skiriami vidinis ir išorinis kontrolės lokusai. Žmonės su vidiniu kontrolės lokusu (toliau „internalai”) jaučiasi galintys kontroliuoti ar įtakoti įvykius savo gyvenime, o žmonės su išoriniu kontrolės lokusu (toliau „eksternalai”) priskiria įvykius išorinėms aplinkybėms ir nesijaučia turintys jiems įtakos. Pastarieji žmonės yra labiau linkę į stresą bei depresiją.”

Aš pasakyčiau – kvailiausia, kad eksternalai labiausiai yra linkę į nelaimingumą. Neįsivaizduoju, kaip siaubinga turėtų būti gyventi, kai niekas nuo Tavęs nepriklauso – viską sprendžia tėvai, sutuoktiniai, vaikai, valdžia, net sugriuvęs bankas kažkur už vandenyno! O Tu, vargšas šapelis atmatų upėj, bandai išlaviruoti… Žinoma, mokėdamas mokesčius valstybei, tikiesi kokio nors gėrio mainais, bet kaltinti Kubilių sudaužius Tavo likimą? Oi…

Kas atsitinka, kai suvoki, kad Tu esi vienintelis, atsakingas už savo gyvenimą? Vieną po kito darai sprendimus: renkiesi specialybę, universitetą, vaikiną / merginą, ne mažiau nei penkiasdešimt procentų įtakoji judviejų santykių modelį, sprendi, ar pasiimti paskolą būstui bei kokiu būdu auklėti vaiką. Niekas kitas, tik Tu, pasirenki: būti laimingu ar verkšlenančiu ir nuolat besiskundžiančiu.

Baisu?

Smagu. Viskas, kuo esu ir ką turiu, yra mano sukurta, išauginta ir nulemta. Uždirbu ne tik sau, bet ir močiutei pensininkei bei tai, iš kurios dar neatėmė penkiasdešimt litų. Negi gaila. Mano laimės rodyklė nesivartalioja kaip išmagnetinto kompaso dėl to, ką sugalvoja vyrai Seime. Mano laimės rodyklė saugiai įtvirtinta viduje.

***

Daugiau šaunių mano laimės receptų

Būk laimingas nuo šiandien: keletas taisyklių

Apie pasirinkimus ir galimybes: vienas iš laimės receptų

Pradėk nuo savęs: šįkart apie santykių ekologiją

Amišai vs. miestiečiai: kas brėžia rodyklę link laimės?

Elgiuosi taip, kaip noriu jaustis: mažos veiksmingos apgaulės

O jeigu pasiūlyčiau laimę DABAR?

23 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams