Kristina Sabaliauskaitė: Silva rerum III

2015-03-23

Kristina Sabaliauskaitė Silva rerum IIITaip, moteriškos paslaptys kartais gali būti atgrasios, grėsmingos, nešvarios, jų kūnai ir protas pasižymi silpnybe, ir kaip jos nė nesupranta, jog geriausia, kas joms gali nutikti – laikytis per amžius nusistovėjusios protingos tvarkos, nes panorusios ją sugriauti jos sugriauna pačios save.

Man dabar toks laimės ir pakylėjimo laikotarpis, kai norisi susidraugauti net su priešais ir atlaidžiau vertinti viską, kas man šiaip nelabai patinka, gal dėl to ir trečioji Silva rerum dalis pasirodė ne tokia jau prasta, kaip pirmosios dvi. O gal čia suveikė lūkesčiai – pirmąsias knygas ėmiau į rankas tarsi kokius stebuklus, ir paskui – pfft, kas čia gero? O dabar nieko nesitikėjau, tiesiog skaičiau, nes kaipgi paliksi trilogiją nebaigtą, ir va – visai nieko.

Norvaiša, jūs – protingas žmogus, nes kvailiams tokių klausimų nė nekyla, ar žinote, iš ko visad pažinsi silpnaprotį? Bukaprotis visuomet viską žino geriausiai, jam niekad nekyla jokių klausimų, jis visad turi atsakymus ir visad žinąs, ką daryti, gyvenimas jam visad aiškus; maža to, jis dažniausiai dargi ir moko gyventi kitus, jį dažniausiai aptiksi esant uolų pamokslininką, pastorių, tarėją, teisėją, raštininką, seniūną; galia ir bukumas – pražūtingas mūsų laikų derinys, laimė, jog dabartis – tik akimirka amžinybėje, aš tikiuos, kad mūsų vaikai bus kitokie, nors ir nepavydžiu jiems palikimo, mes paliksim šį pasaulį po savęs kur kas bjauresnį ir atgrasesnį, nei kad radome gimdami, ak, bet kaipgi mes klystam manydami, kad jie taisys mūsų paliktas griuvenas, kad jie mums nors kiek priklauso – lygiai tiek priklauso, kiek mes priklausėm saviesiems tėvams!

Veiksmas šioks toks vyko, veikėjų charakteriai nupiešti subtiliai ir nenuobodžiai, aišku, svarbiausias knygos koziris – anų laikų atmosfera su visom detalėm ir smulkmenom – išlaikytas, tik ir vėl ta silpna pabaiga nuliūdino, bet nesmarkiai, nes po pirmųjų dviejų dalių netikusių pabaigų sukrėtimo jau nieko ir nesitikėjau. Nežinau, kaip būtų, jei tik trečią dalį iš viso būčiau skaičiusi, bet dabar man ji tikrai atrodo esanti geriausia iš visų Silvų.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

2 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams