Kovo aštuntoji

2009-03-08

Šiuo metu esu aukštai virš debesų, pakeliui į vasarą, ir man visai nebaisu, netgi priešingai. O šiandieninis įrašas, bei keletas kitų, kuriuos esu Tau paruošusi, idant labai be manęs nenuobodžiautum, suraitytas iš anksto.

Bandau sumodeliuoti situaciją: jei dirbčiau kokiame nors žurnale ar naujienų portale, ir gaučiau užduotį parašyti straipsniuką kovo aštuntosios proga, ar griebčiausi lyčių lygybės temos, kurią suformulavo Gytis komentaruose po pernykščiu įrašu? O gal imčiau pabrėžinėti mielas malonias smulkmenas, skiriančias moterišką gyvenimą nuo vyriško?

Apskritai, ar būtina lytis priešpastatyti vieną kitai, norint nusakyti jų išskirtinumą? Ar reikia tai nusakinėti?

C. G. Jungas įžvelgė, kad kiekviename vyre gyvena jo moteriškasis archetipas, anima, kiekvienoje moteryje – vyriškasis, animus. Taigi giliai viduje nesame grynuoliai vienalyčiai, nors ir kokiais ryškiais išoriniais lyties požymiais besididžiuotume. Sąmoningai nepripažindami, nesusidraugaudami su vyru / moterimi savyje, jausdamiesi pernelyg labai savo lyties atstovais, nuvagiame iš savo asmenybės galimybę pajusti pilną gyvenimo įvairovę, naudotis visais mąstymo, jausenos ir elgesio būdais (nes tikri vyrai / tikros moterys taip nemąsto, nejaučia, nesielgia).

Tai tikriausiai visas trumpas dalykas, kurį norėjau šiandien pasakyti ir ko Tau palinkėti, yra integracija, sintezė ir pilnatvė. Už moterį ir vyrą Tavyje!

***

P.S. Atleisk, bet artimiausias dvi savaites nei komentaruose, nei el. paštu diskusijose nedalyvausiu. Tiesiog. Atostogos.

3 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams