Kinta krinta kinta

2010-08-23

Kadangi daugiausia dalykų apie save sužinome iš kitų, visuomet pravartu susipažinti su naujais žmonėmis. Jie padeda pakoreguoti savęs vaizdą, geriau suvokti tai, kaip mus mato kiti. Tarkim, neseniai naujas pažįstamas mane apibūdino – a, tiesa, gi Tu pas mus sveikuolė. Likau pakankamai nustebusi, nes niekad apie save taip negalvojau, tačiau apibendrinusi informaciją, kurią tas žmogus gavo apie mane per keletą dienų, turiu pripažinti, kad jo išvadoje yra logiško nuoseklumo – nerūkau, negeriu alkoholio, nevalgau mėsos, iš puokštės gaiviųjų gėrimų, sukrautų ant stalo, mieliausiai renkuosi negazuotą vandenuką ir atsisakau siūlomos kavos. Tačiau visa tai darau ne todėl, kad esu tvirtai pasiryžusi gyventi sveikuoliškai, bet kad paprasčiausiai vienas po kito tokie dalykai, kaip cigaretės ar kiauliena, ėmė ir natūraliai atkrito iš mano kasdienybės kaip nereikalingi, visiškai be jokių specialių pastangų, be didelio pasiryžimo „nuo dabar aš nedarysiu to ir ano“ ir panašiai. Esu laisva bet kada grįžti atgal ir sukirsti kruviną steiką užsigerdama buteliu gero raudono vyno, o po to gardžiai užsirūkyti (nes kas neparūko, tas tinginys, ar kaip ten?).

Kinta

Ar nesu laisva taip pasielgti?

Ar esu įsipareigojusi išlaikyti vientisą pastovios nuspėjamos personos įvaizdį visų mane pažįstančių asmenų galvose ir elgtis pagal scenarijų, kuris jiems būtų labiausiai tikėtinas? Kalbu ne tik apie valgymo ir gėrimo (negėrimo) įpročius, bet apie viską. Močiutė, iš kurios kaime perku pieną ir kiaušinius, vieną vakarą manęs neatpažino, nes atėjau palaidais plaukais, o ji buvo įpratusi mane matyti susirišusią uodegą. Mėgstu blevyzgoti apie tai, kaip nenoriu vaikų ir nenoriu dirbti, bet jei užsimanyčiau vaikų ir darbo, ar tai reikštų, kad aš neturiu principų? Kad neturiu pastovios nuomonės? Kad esu nenuspėjama?

Taip, nenuspėjama esu ir tuo atvirai mėgaujuosi (jeigu šioje vietoje tam tikros personos, mėgstančios kudlotas interpretacijas, išvystys mintį, jog esu nėščia, leidžiu joms mėgautis savo kliedesiais iki valios, juk tam joms ir duota fantazija).

Tiesą sakant, dauguma iš savybių, kurias labiausiai vertinu savyje ir kituose, yra lankstumas, gebėjimas keistis, būti spontaniškais, novatoriškais, atvirais pokyčiams, ir užkietėję stuobriai varo mane į neviltį.

Ką aš čia tuo įrašu norėjau pasakyti?

Gal kad nebijotum ardyti schemų apie save kitų žmonių smegeninėse? (Jiems tai tik į naudą!) O gal nieko nenorėjau pasakyti? Kas ten mane supaisys…

10 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams