Amišai vs. miestiečiai: kas brėžia rodyklę link laimės?

amish_family.jpg Ar Tau teko girdėti apie amišus? Na, tuos keistuolius, gyvenančius Amerikoj aštuoniolikto amžiaus sąlygomis? Jie nenaudoja elektrinių prietaisų, šiuolaikiškų susisiekimo priemonių, nemoka valstybei mokesčių (ir iš jos nieko negauna atgal), netarnauja kariuomenėje, atsisako persukinėti laikrodžius dėl vasaros laiko. Amišai nenaudoja sagų, vietoj jų drabužiuose yra kabliukai arba raišteliai, o patys rūbai – kuklūs, tvarkingi, vienos spalvos (juodos, baltos arba mėlynos) ir pasiūti pagal konkrečias taisykles. Nors amišų bendruomenė labai uždara ir konservatyvi (tuokiamasi tik tarpusavyje), joje pasilieka iki aštuoniasdešimt procentų jaunų žmonių.

Kodėl?

Pabandau įsivaizduoti save jaunos amišės vietoj (pakankamai sunku, bet jei personažu pasirinkčiau seną amišą, būtų dar sudėtingiau). Užaugau su mylinčiais tėvais gimtojoj sodyboj, išmokau dirbti visus ūkio darbus, tėvai visuomet šalia. Mūsų šeima, kaip ir visa bendruomenė, labai religinga. Jaučiuosi saugi: moku visas taisykles ir žinau, kaip turiu elgtis, kad mane priimtų, ir dėl ko būčiau atstumta. Man patinka, kad jaučiu ryšį su žeme, auginame ekologiškus produktus, kuriuos mama kartais pardavinėja „angliškiesiems” kaimynams. Kartais pasvajoju, kaip norėčiau išvažiuoti į didelį miestą studijuoti sociologijos, tačiau man būtų sunku prisitaikyti dėl skirtingo gyvenimo būdo.

Kartais labai sveika (dabar jau aš Jovita) pasvarstyti, kokie milžiniški skirtumai egzistuoja tarp žmonių vertybių, nes tai padeda perkainoti savo tikslus ir siekius. Tie dalykai, kurie man yra svarbūs, kitam jie – visiškai menkaverčiai. Kokią didžiulę įtaką mums daro visuomenė, kurioje gyvename! Sąmoningai tai suvokti sunku, nes daug kas atrodo natūralu: baik mokyklą ir universitetą, susirask gerą darbą, daryk karjerą, kurk šeimą ir gimdyk vaikus, siekdama jiems sukurti sąlygas geram gyvenimui. „Geram” pagal ką? Amišams sąvoka „geras gyvenimas” suprantama tikriausiai net priešingai nei mums. Ar jie mažiau laimingi dėl to, kad neturi šaldytuvo ir automobilio? O mums pakanka pagalvoti apie tai, kad neturim pakankamai pajamų naujai viryklei, kad pasijustume nekaip.

Nekalbu apie tai, kad siekdami laimės turim atsisakyti sau svarbių dalykų. Dauguma norim būti turtingi, gražūs ir vertinami. Nieko blogo tame nėra, mes tiesiog gyvename visuomenėje, kuri palaiko tokias vertybes. Esame išmokyti to norėti. Tačiau kai tai sąmoningai suvoki, tampi laisvas. Pažiūri iš šono ir matai, ko nori iš tikrųjų, o kas yra tiesiog vienas iš visuomenės primestų „siektinų dalykų”. Be mąstymo suvaržymų lengviau pasijusti laimę.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 6

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

MekDrop
2008 02 13 | 13:10

Dar vienas labai šaunus rašinys iš PinkCity minčių pasaulio 🙂

Pats asmeniškai tikrai nenorėčiau būti vienu iš amišu (privertei mane šiuo klausimu susimastyti), nes man galimybės kažką kurti (amišai neleidžia) yra daug svarbesnės už saugomo jausmą (amišai duoda) 🙂

Gint.
2008 02 13 | 13:27

Aš irgi nenorėčiau būti amišė. Bent jau iš aprašymo, tai jie man labai jau keisti pasirodė.

PinkCity
2008 02 13 | 13:31

MekDrop, dėkui už komplimentą.
Gint., aišku, kad jie labai keisti. Mes jiems taip pat atrodom keisti, nes žiūrint iš jų taško daug ką darome neteisingai. Šiuo įrašu nesiekiau paskatinti kažko pradėti gyventi kaip amišai (tai tikriausiai būtų neįmanoma daryti pavieniui, reiktų važiuoti į JAV).

Dalius
2008 02 13 | 14:41

Bendradarbiui Pensilvanijoje parodė amišus, tai jam užkliuvo, kad amišų vaikai žaidžia futbolą ir kad krosnį amišai kurena benzinu… Ne viskas taip jau kaip XVIII amžiuje.

Gal turėsiu ir aš progos į juos pažiūrėti. Daug arčiau negu tik įsivaizduoti, nes vaizduotė gali klaidinti.

PinkCity
2008 02 13 | 14:48

Taip, tikiu, kad pasakojimai apie jų gyvenimo būdą perduodami nuslepiant detales, kurios susilpnintų įspūdį. Esu skaičius, kad ir narkomanų jų tarpe pasitaiko, nors stengiamasi tokius narius pašalinti iš bendruomenės.

Gytis
2008 02 13 | 18:08

Neskaitęs įrašo rašau kiek žinau apie amišus – tai tokie idealistai, gyvenantys uždarose bendruomenėse. Jie gyvena JAV, vos ne kas dieną stato po daržinę, gyvenimas labai archajiškas 🙂
Perskaičius įrašą – pasaulyje vis dar yra žmonių, manančių, kad žemė plokščia..

scania gti
2008 02 13 | 19:07

Įdomu tik, kas dažniau depresija serga – tie keistuoliai, ar miestiečiai teisuoliai 🙂

elt.lt » Blog Archive » Apžvalga. Šiandien aš skaičiau… #43
2008 02 13 | 19:52

[…] JAV sėkmingai gyvuoja nepripažįstančios technologinių laimėjimų bendruomenės – amišai, kuriose laikas tartum sustojo 19 amžiaus pabaigoje. Apie amišų bendruomenę ir laimės rašo PinkCity. […]

Andrius
2008 02 13 | 20:15

uz tradiciju issaugojima verti pagarbos, bet uz technologiju menkinima yra tikri kvailiai.

Tai gal verciau gristi i akmens amziu, juk ir arklys kazkada buvo naujas dalykas, kaip dabar kompiuteris

O siaip visada man jie buvo idomus 😀

Blogorama #336 : nežinau.lt
2008 02 13 | 21:06

[…] savaitės – tai didelis privalumas. • Dar viena intriguojanti bendruomenė, šiandien aprašyta, yra amišai. Audringame šiandienos gyvenime jų vertybės atrodo labai patrauklios, bet negali lyginti […]

Laura
2008 02 14 | 10:45

Ne į temą, bet… Sveikinu mielo rožinio blogo autorę su labiausiai jai tinkančia – meilės – diena 🙂

PinkCity
2008 02 14 | 11:33

Oi, Laura, koks mielas ir asmeniškas sveikinimas… Labai dėkui, sveikinu ir Tave!

1distortion
2022 02 17 | 16:27

3forelock

Palikti atsakymą