Apie pasirinkimus ir galimybes: vienas iš laimės receptų

manolo.jpgKaip dažnai pasvarstai apie alternatyvius savo gyvenimus? Na žinai, tuos, kuriuos dabar gyventum, jei kažkada praeityje būtum padaręs kitokius pasirinkimus? Jei būtum stojęs į aplinkotyrą, o ne į vadybą, jei būtum susipykęs su drauge, o ne kantriai patylėjęs, jei būtum šunį pavedžiojęs kieme užuot vedęsis jį per gatvę, kur žioplas jaunas vairuotojas jį pervažiavo?

Nuolat darome sprendimus ir pasirinkimus, taip nulemdami savo tolimesnę ateitį. Tik dažniausiai apie tai nesusimąstome. Nes nesuvokiame, kiek daug gyvenimas priklauso nuo mūsų pačių. Taip, kainos didėja – kalta infliacija, tuo tarpu alga lieka tokia pat maža – kaltas darbdavys, o grįžus namo dar reikia išvesti šunį, išplauti vakarykščius indus ir paruošti vakarienę – kaltas vyras, nes nepadaro to už mus. Bendradarbė kalta, kad plepėdama trukdo dirbti, o kamščiai mieste – kad vėluojam į susitikimus. Nesuvaldomas chaosas. Beviltiška situacija. Ne, rimtai. Mes tokie bejėgiai kūdikiai, todėl į visą šitą žiaurią aplinką ir reaguojame tik riksmu ir dejonėmis. Gal niekas ir nepasikeis, bet girdėdami aplink šimtus tokių mes bliauniančių kūdikių balsų jaučiamės saugūs, kad ne mums vieniems taip blogai. Ne nuo mūsų vienų viskas nepriklauso.

Mažų vaikų klausiam: kuo būsi užaugęs? Ir su pavydu suvokiam prieš juos atsiveriančias pasirinkimų jūras. Šimtai profesijų, šimtai gyvenimo scenarijų, šimtai galimybių gyventi geriau nei mes. Nes su mumis tai jau viskas aišku. Nuobodus darbas, paskola iki gyvos galvos, ir dar tas netikęs gyvenimo partneris. Nes toks mūsų pasirinkimas. Gyventi toliau taip, kaip nepatinka. Įpratę mes juk.

Šiaip ar taip dabar sėdi prie interneto, nepatingėk atsiversti darbo pasiūlymų ar pažinčių svetainę, a? Supranti, link ko suku? Bet vis tiek atsiversk. Ir pasistenk nors minutę panaršyti be išankstinės nuostatos „taip, bet”. Vienintelis įtikinamas pasiteisinimas: „taip, bet aš dabar gyvenu laimingiausią iš visų įmanomų savo gyvenimo variantų”. Visi kiti negalioja. Nes galų gale ką Tu nori įtikinti? Kodėl? Kad galėtum ir toliau su minia skųstis ir dejuoti?

Kai išmokstame prisiimti atsakomybę už savo laimę, gyvenimas įgyja naują vertę. Mes ir toliau lygiai taip pat darome pasirinkimus ir sprendimus, kaip iki šiol, bet sąmoningai suvokdami, jog tik nuo mūsų priklauso, jausimės gerai ar blogai, dažniau esame rinktis „gerai”. Nes aš pasirinkau studijuoti tokį dalyką, kuris man pasirodė įdomus (jei noriu, dabar galiu nerti į priešingos krypties studijas), ir čia dirbti aš pasirinkau (už būtent tokį darbo užmokestį, ir jei darbdavys algos nedidina, mano pasirinkimas yra jam ir toliau dirbti), ir kurti bendrą buitį su tuo pačiu nuostabiausiu žmogumi pasirinkau aš. Ir jei noriu, galiu rinktis ką nors kita. Bet ką. Absoliučiai bet ką, gali pagalvoti?

Ir dabar, prieš publikuodama šį įrašą, žinau, kad atsiras ne vienas komentatorius, kuris norės žaisti su manim „taip, bet”, ir pateiks oi kokių svarių argumentų su pavyzdžiais, kad jis negali rinktis, nes sprendžia kiti, ir nors renkuosi palikti varnelę ant „leisti komentarus”, taipogi renkuosi nesivelti į betikslius žaidimus, nes žmogus, kuris nenori, kad jam padėtum, neklausys jokių patarimų, ir vis teisinsis teisinsis teisinsis… Toks pasirinkimas.

O aš sėdėsiu prie monitoriaus, spoksodama į miglas virš upės kursiu mintyse įsivaizduojamus alternatyvius savo gyvenimo scenarijus, kaip būtų buvę jei būčiau rinkusis kitaip, ir kai eilinį kartą pasidarysiu išvadą, kad šis yra pats puikiausias gyvenimas iš visų galimų, tyliai nusišypsosiu…

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

komentarų

Join the discussion and tell us your opinion.

Laura
2008 01 17 14:33

Dažnai galvoju „kas būtų, jei…”. Nuo mažens mėgstu susikurti kitokio gyvenimo iliuziją. Kas būtų, jei gyvenčiau kartu su kadaise mylėtu žmogumi? Kas būtų, jei nebūčiau paklausiusi patarimų rinktis kitą specialybę? Ir suprantu, kad būtų blogiau 🙂 Myliu savo gyvenimą.

Niekiviskmėjinėjimas » Blog Archive » Sprendimai ir rezultatai
2008 01 17 14:40

[…] PinkCity rašinys privertė mane susimąstyti (aha, pasirodo kartais kas nors priverčia mane galvoti). Ar […]

Gytis
2008 01 17 14:44

super 🙂 kiekvienam lietuviu tavo zodis i ausi 🙂
teisingai maste senoves lietuviai sakydami kad kiekvienas yra savo likimo kalvis. Inkscia visi aplinkui ir tikisi kad ateis kazkas ir juos visus isgelbes. Niekada taip nebuvo ir nebus. Jei kazkas nepatinka tavo gyvenime, imkis iniciatyvos ir keisk, o ne verk atsisedes. Tokia taisykle galioja visur ir visada. Super straipsnis, sutinku su issakytomis mintimis, tik labai jau pesimistiskai autore nusiteikusi ji rase. Toks vaizdas, kad tik dabar sovokei tai, apie ka rasai ir tai tave nuliudino. Arba ne , nes tai vienas pirmuju straipsniu kuriuos perskaiciaus ir galejau susidaryti tokia nuomone 🙂

Bet kuriuo atveju super straipsniukas 🙂

Elžbieta
2008 01 17 15:05

Tikrai labai geras įrašas. Stengiuosi šitaip vadovautis gyvenime, tad beskaitant susimąstyti nebuvo į kurią pusę 🙂 tačiau tikiuos, kad sustabarėjusio mąstymo žmonės tai perskaitys ir nors sekundėlei susimąstys 🙂

Gytis
2008 01 17 20:08

Man kažkaip iš karto mintis kilo apie parallel universe..Manau, kad ji egzistuoja. Joje mes pasirinkę visai ne tą, ką čia. Tarkim tenai aš tiksliųjų mokslų genijus..

Blogorama #312 : nežinau.lt
2008 01 17 21:10

[…] Elgtis, kaip iš tikrųjų nori, yra labai sveikintinas siekis, bet jam anksčiau arba vėliau sukliudo sąžinė. Nes kelias į visas laimes eina per kitų galvas. […]

shapex
2008 01 18 17:41

hm, geros mintys. jumis turbūt virš 20 🙂
tik pastebėjimas – negaliu pasakyt kad gyvenu taip jau OK, kartais net visai ne OK, bet kai pagalvoju ar norėčiau ką nors iš savo pasirinkimų pakeisti – hm, ačiū, bet ne. 🙂

NePo
2008 01 19 16:40

Aplodismetai 🙂 super!

Iš tiesu, labai sutinku su Gyčio komentarais

džiurguutė
2008 01 22 19:17

mintys geros, as pastaruoju metu galvoju apie savo pasirinkimus ir galimybes…hm,ka galiu pasakyti..tikrai sunku yra pasirinkti tinkama varianta ir galvoti, kad gyveni gerai ir laimingai ir kas butu, jei butu..ar nebutu..:\ mano gyvenime db butent toks momentas, kai turiu pasirinkti tinkama (gal, bent taip noretusi) ir man laiminga gyvenimo krypti:( begalo sunku ir skaudu, nes galvoju ne tik apie save ir savo gerove, laime ir t.t. bet ir apie tuos zmones, kurie tiki dar vis manimi, kuriems esu gyvenimo vaistas, nors kartu nueita tiek daug geru ir sunkiu akimirku ir rodos nebenori daugiau eiti sudauzytomis sukemis… betttt zinai, kad jam taves labai reikia..as begu ir bandau gyventi kitaip, teisingiau, myleti kitaip, dirbti geriau, o mintimis vis dar su juo..tik nezinau ar man ar jam nuo to geriau..ir ar tai yra tas bendymas keisti savo likima

angelake
2008 01 29 12:22

patiko mintys, nes radau panašumo su savimi 😉
gražus tas ‘rožinis gyvenimas’

elt.lt » Blog Archive » Žiurkių lenktynės
2008 02 01 10:35

[…] būti naiviu idealistu, tokiu kaip Juozas, rašyti taip kaip mergaitė iš rožinio miesto, bet… Bet sistema lėtai girgždėdama suka savo girnas, nesvarbu kaip lėtai, tačiau jinai […]

Thirteen
2009 01 27 23:58

oo… pasirinkimai… turėjau vieną labai žiaurų atvejį prieš dvejus metus. Teko pasirinkt iš dviejų kelių. Pasirinkau nepopuliarų. Teko su tuo susigyvent, o labiausiai tam padėjo mintis, jog šiaip ar taip, abiem atvejais mano gyvenimas (ypač požiūris į jį) kardinaliai pasikeitė. vienu atveju tai būtų buvę daug daugiau išorinių pasikeitimų, kitu – vidinių. žodžiu, nuo to laiko supratau (nors ir skaudžiai už tą pamoką sumokėjus), kad niekas kitas mano gyvenimo ir mano pasirinkimų nevaldo, tik aš pati… aš renkuosi. Nuo šitokio laisvės jausmo kurį laiką net galva apsisuko, pamenu… 🙂
džiugu, kad kažkas įgarsina būtent tai, ką savyje suvokus esu… vadinas, teisinga linkme einu 🙂 nes einu taip, kaip pasirenku pati eiti.

1colorless
2022 02 17 16:10

1findings

Leave a reply