Jens Christian Grøndahl: Luka

2012-11-30

Jens Christian Grøndahl LukaMeilę jis kartais palygindavo su muzika ne todėl, kad užeidavo poetiška nuotaika. Bet meilė tokia pat neregima ir nesuprantama, gal dėl to, kad nėra ko suprasti. Beasmenė atmainanti jėga, randanti sau kelią pati, vedama tik vidinių savo dėsnių, abejinga visiems ir viskam, ką pagriebusi nusineša arba palieka kepurnėtis jos ramioje ar sraunioje tėkmėje. Muzikai nesvarbu, kas ją atlieka, natos niekuo dėtos, jeigu jos grojamos gražiai arba negrabiai, puikiais, suderintais instrumentais arba išgverusiom lūženom, nebeturinčiom pusės stygų.

Susižavėjusi Spalio tylėjimu, nusprendžiau toliau tęsti pažintį su šiuo vienu garsiausių Danijos autorių. Nenusivyliau. Apimtimi knyga storesnė, taigi apstu vietos giliems beigi jautriems moterų ir vyrų santykių aiškinimosi niuansams, įdėmių žvilgsnių į elgesio priežastis, į meilės (susižavėjimo, užkariavimo, pripratimo, atšalimo, atitolimo) raidą, subtilių apmąstymų apie tai, kad visi esame labai panašūs, visi ieškome to paties ir nusiviliame tuo pačiu, naiviai tikėdami, kad kitą kartą jau tikrai viskas bus kitaip, deja…

Kitados buvo tokie artimi. Juodu taip puikiai pažino kits kitą, tačiau ilgainiui jis ėmė painioti pripratimo suformuotą pažinimą su ypatingomis akimirkomis, kai jusdavo, kad jos veidas atsipalaiduoja ir parodo, kokia ji viduje. Jis žinojo apie ją daugiau negu kas kitas, tačiau tai buvo ne ji, galvojo dabar, vienas žingsniuodamas per šlapią smėlį į kyšulio galą. Ji jam rodydavo lyg ir tikrą save, bet iš tiesų jis matydavo ir girdėdavo ne ją. Tik jos esybės išorinį aidą, intonacijos ir išraiškos atspindžius, visus, net menkiausius elgesio ypatumus ir įpročius. Labai retai jam pavykdavo pažvelgti į žmogų, slypintį už visko, kuo buvo tapusi.

Labiausiai sužavėjo autoriaus kaip vyro gebėjimas aprašyti moters jausenas, ypač tas, kurių stipriajai lyčiai netenka patirti – ką reiškia lauktis kūdikio, gimdyti, auginti mažylį užsidarius nuo aplinkinio pasaulio. Žaviuosi Grøndahl’iu kaip įžvalgiu psichologu bei nuostabiu rašytoju, sugebančiu tai, ką pamato, tiksliai ir išraiškinti perteikti žodžiais. Būtinai imsiuosi ir trečiosios jo knygos, išverstos į lietuvių kalbą.

Galų gale svarbu tik viena – esi kartu ar ne, esi vienas ar turi su kuo būti. Ar tavo nesėkmėms ir silpnybėms kas nors parodo nors lašelį švelnumo ir užuojautos, nors lašelį kantrybės. Kad galėtum mąstyti savo mintis, dailinti autoportretą ir svajoti dideles arba kuklias svajones.

333 stulbinamai nebanalūs puslapiai apie meilę (subalansuota ne tik moterims).

Tai, ką suvoki iškart, iš tiesų užkerta kelią į supratimą, o tai, kas atrodo neaišku, nuveda prie ko nors tik nujaučiamo.

1 komentaras

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams