Laimės paieškos rožiniam mieste

Iš tiesų man pakankamai mažai rūpi visos tos pasaulinės krizės, rinkimai ir karai už tūkstančių kilometrų, bet kadangi visi aplink nuolat tauškia apie globalinius dalykus, ausys niekur negali pasislėpti. Ir mane ištinka toks lengvas šokas, kai tik atsitiktinai išgirstu netrukus į Lietuvą atvažiuosiant mano grotuvuose spygaujančius atlikėjus. Pamenu, prieš Placebo koncertą porą savaičių atostogavau užsieny ir ničnieko nežinojau, grįžus buvo taip aaaaa, ar gausiu bilietus? Gavau. Dabar žiūriu, kad po dešimt dienų Emilie Autumn savo žavesį Vilniun atveža. Ir niekas niekur apie tai nekalba. Lengvai pašiurpstu, nes atrodo, kad visai ne informacinėj visuomenėj gyvenu, gal jau esu pražiopsojusi kokį savo gyvenimo muzikos pasirodymą?

O vakar buvo neįprastas mūsų, keturių draugyčių (Sex and the City?), susiėjimas. Nes susitikom šešiese – dvi jau su savo kelių mėnesių atžalom. Kūdikių žvilgsniai tokie smalsūs, pirštukai reiklūs, šypsenos dosnios, švelnumas nuoširdus. Tikri rėksmingi alkani stebuklai. Žavuma.