Viena mano pažįstama, išsikraustydama į Singapūrą, pasakė: “Afrika – tai nežabota ir prieskoninga laisvė, gyvenimas tik šia diena. Gyvenimo būdą lemia orai, kartais ir politiniai ar ekonominiai vėjai!” Pridurčiau – žavi ir į neviltį varo savo netobulumu. Netobulumas suteikia laisvės ir įkvepia siekti tobulumo. O tobulame pasaulyje griežtos taisyklės suvaržo protą ir užrakina emocijų pasaulį.
Nors [...]
Mėsos kepsnys viduryje truputį raudonas, todėl vienintelis būdas jį baigti, kad nepasidarytų labai bloga, – valgyti labai greitai, negalvojant. Svarbiausia, negalvoti, kad rausvas skystis, varvantis į lėkštę iš kepsnio, – tai kraujas gyvūno, kuris nužudytas tyčia, tam, kad būtų suvalgytas. Valgyti sparčiai, valgyti ir įsivaizduoti, kad lėkštėje nėra raudono skysčio, o vietoj jo – baltas, [...]
Aš neturiu nei pinigų, nei turto, nei vilties. Esu laimingiausias žmogus pasaulyje. Prieš metus, net prieš pusmetį, tariausi esąs menininkas. Daugiau apie tai negalvoju, aš tiesiog esu. Visa tai, kas buvo susiję su literatūra, nuo manęs atšoko. Dėkui Dievui, daugiau nebereikia rašyti knygų.
O kaip šita? Čia ne knyga. Čia paskvilis, apkalbos, diskreditavimas. Tai nėra knyga [...]
1957 metų rudenį, atvykęs į San Franciską, įtariam imigracijos policininkui jis paaiškino, kad atkeliavo į JAV išmokyti žmones jogos. Pareigūnas jį praleido tik po to, kai ant jo stalo jaunasis jogas įspūdingai pademonstravo pilną Skėrį (sudėtinga jogos poza).
Na čia pameni, kaip rašiau, apie stovėseną ant smakro. Tai Skėrys ji vadinasi. Man dar oi toli iki [...]
– Gatvės pilnos tokių, – liūdnai tarstelėjo jis. Jo akimis žiūrint, jei žmogus neturi pastogės, taip jam ir reikia, jei turi – ką nors apiplėšė.
Nes jei jau vaikų literatūrą skaitau, tai kodėl gi paaugliškos negaliu imtis? Juolab kad mano mąstysena kartais labai primena niolikmečių. O gal su amžium tai visai nesusiję? Nors gatvėmis su įtartinomis [...]
Pats baisiausias dalykas ne tas, kad vyrai laiko pareiga iš karto pasisiūlyti išsiskyrusiai moteriai, – atviravo man tetulė Chulija. – Svarbiausia, jų nuomone, kad bendraujant su išsiskyrusia nereikia jokios romantikos. Vyrai tokiais atvejais nededa nė menkiausių pastangų, kad laimėtų atsaką, jie nežarsto komplimentų, – tiesiog pateikia pasiūlymą kone iš pirmo žvilgsnio ir, be to, be [...]
Aš nebuvau taip tvirtai įsitikinusi, bet Džemis pasakė, kad aš mergiotė, o mergiotės visada fantazuoja, todėl kiti žmonės jų nekenčia, ir jeigu aš pradėsiu elgtis kaip mergiotė, tai galiu eiti ir pasiieškoti kitų draugų.
Pagalvojau, kad šiokia tokia klasika, paskui man pasiūlė iš vaikų bibliotekos skyriaus ją pasiimti – pagalvojau: gal ji ne man?, paskui pasiėmiau, [...]
Svarstau, kada gi supratau, jog norint toliau gyventi reikia daug smarkiau nei anksčiau stengtis. Tiesiog gyventi. Nė nežinau kodėl, visada įsivaizdavau gyvenimą kalno pavidalo. Vaikystė, paauglystė ir suaugusiojo gyvenimo pradžia buvo kopimas. Vėliau, atėjus keturiasdešimtmečiui ar penkiasdešimtmečiui, prasidėdavo leidimasis, savaime suprantama, svaiginantis riedėjimas mirties link. Ši, ko gero, gana paplitusi mintis – neteisinga. Kasdien vis [...]
Nenorėjau vaiko ne mažiau nei ji. Ar ne tiesa, kad nuo tos akimirkos visas gyvenimas buvo veiksmų, kurių jis nenorėjo, seka? Beviltiškai nuobodus darbas, kad įrodytų esąs atsakingas šeimos vyras. Persikėlimas į per brangų, ponišką namą, kad įrodytų savo brandų tikėjimą tvarkingumo ir geros sveikatos principais. Antras vaikas, kad įrodytų, jog pirmasis nebuvo klaida. Namas [...]
Seniai patikrinta ir daugsyk užrašyta, kad siela, sugebanti atlikti geriausią darbą, gali atlikti ir patį blogiausią.
Ar rasime didesnį bedievį už atsimetusį nuo tikėjimo kunigą? Ar rasime gašlesnę moterį už tą, kuri dar neseniai buvo skaisti mergelė? Nors gal tik taip atrodo.
Nors Johnas Steinbeckas yra Nobelio premijos laureatas ir rašo socialiai jautriomis temomis (kas mūsų visuomenėje [...]
