• Renginiai


    Rašymo terapija

    Lapkričio jaukumo iššūkis

    Mamos-dukros ryšys

  • Socializuokimės smarkiau


    PinkCity@FaceBook

    Instagram

    PinkCity@Youtube

    Laimės psichologija

  • Sei Shonagon: Priegalvio knyga

    2020-10-21

    “Priegalvio knyga” parašyta džiuihicu stiliumi. Šis žanras Japonijoje išlikęs iki pat šių dienų. Išvertus paraidžiui, džiuihicu reiškia “sekti teptuką”. Kitaip tariant – aprašyti viską, ką sugalvoji, ką pamatai, pasikliauti tik širdimi. Užrašyti netikėtą mintį ar prisiminimą, aprašyti buitinę sceną ar rimtus pamąstymus apie gyvenimą, apie žmones, rašyti lengvai, neprisiverčiant, tarsi poeziją – tai ir yra [...]

    Kazuo Ishiguro: Plūduriuojančio pasaulio menininkas

    2020-10-13

    Nes iš tiesų žmogus, siekiantis iškilti aukščiau vidutinybės, būti kai kuo nepaprastu, tikrai nusipelno susižavėjimo, net jeigu galų gale jis patiria nesėkmę ir dėl savo ambicijų praranda turtus. Dar daugiau, esu įsitikinęs, kad Sugimura nemirė kaip nelaimingas žmogus. Nes jo nesėkmė buvo visai kitokia negu gėdingos daugelio vidutinybių gyvenimo nesėkmės, ir toks žmogus kaip Sugimura [...]

    Kazuo Ishiguro: Neleisk man išeiti

    2020-10-11

    Tomis tylomis žvelgė į Rūtą, aiškiai sutrikęs ir negalėdamas suprasti, kieno pusę ji palaiko. Aš ir pati nebuvau tikra, kad manąją. Staiga man toptelėjo, jog Rūtai tikriausiai nepatiktų, jei pamiršę pagrindinę savo išvykos tikslą nukryptume į šoną, vadinasi, nors ir nenoriai, ji turėtų pritarti man. Nusišypsojau jai, bet ji man tuo pačiu neatsakė.
    Labai gadino [...]

    Marius Katiliškis: Miškais ateina ruduo

    2020-10-06

    Patiltėje pliauškėjo lydekos ir vienodais protarpiais begarsiai pleveno žaibas, tai akimirkai nutrindamas žvaigždes nuo pasmėlusių skliautų. Slopi naktis sugėrė žingsnius, bet jam vis tiek nusidavė, kad jie yra girdimi už ariamų varsnų ir kad širdies plakimas pasiekia mišką ir, atsimušęs aidu, grįžta atgal. Tai buvo vakaras iš tokių, kurių per metus nepasitaiko daugiau kaip trys [...]

    Agatha Christie detektyvai

    2020-09-29

    Būtent dėl šios priežasties tiek daug nelaimingų santuokų. Kalti yra vyrai. Jie arba pasiduoda moterims ir dėl to moterys juos niekina, arba tampa visiškais egoistais, paiso tik savo norų ir niekad neištaria “ačiū”. Sėkmingai vedę vyrai moka priversti žmonas pataikauti jiems, o vėliau juos tai erzina. Žmonoms patinka, kai joms vadovauja, tačiau jos nemėgsta, kai [...]

    Rūta Šepetys: Druska jūrai

    2020-09-25

    Plūduriuodami juodoje jūroje turėjome žiūrėti, kaip siaubingai miršta tūkstančiai žmonių. Prispaudusi prie savęs kūdikį užsimerkiau. Bet mintyse negailestingai regėjau: baisingai pakrypęs denis; moteris meta jūreiviui kūdikį. Jis nesugauna. Kūdikis atsitrenkia į valties šoną ir plumpteli jūron. Tūkstančiai žmonių iš nevilties šoka žemyn ir užspringę vandeniu skęsta. Dumbliai užkemša burnas ir nosis, plaučiai subliūkšta. Aukštos bangos, tūžminga jūra, sniegas ir [...]

    Akvilė Kavaliauskaitė: Kūnai

    2020-09-23

    - Žinai, kas keisčiausia? Kaip dalykai, kuriuos žinome, pakeičia tai, ką matome, – Alma pasakė pakankamai garsiai, kad jos neperrėktų dūžtančios bangos, ir palaukė, kol Eimis kilstels galvą nuo rankšluosčio. – Jeigu nežinočiau, kad kasdien jie vaikšto su drabužiais, gal net nesistebėčiau, kad dabar yra nuogi. Tai man būtų normalu. Dieve, jie gi visi nuogi, [...]

    Neil Gaiman: Vandenynas kelio gale

    2020-09-21

    Antrasis dalykas, kurį supratau, buvo tai, kad aš žinau viską. Letės Hemstok okeanas įsiliejo į mane ir užpildė ištisą visatą – nuo Kiaušinio iki Rožės. Aš tai žinojau. Žinojau, kas yra Kiaušinis – tai visatos pradžios vieta, kur tuštumoje skamba dar nesukurtų balsų dainuojama daina. Žinojau, kur yra Rožė – keistai viena ant kitos susiraukšlėjusios [...]

    Yoko Ogawa: Begalinė lygtis

    2020-09-15

    Suradęs teisingą atsakymą, jis, pasirodo, jausdavo ne katarsį ir palengvėjimą ar pakylėtą džiugesį, o širdies ramybę: jam patiko tvarkos pojūtis, kai reikiami dalykai atsiduria reikiamose vietose, nei pridėsi, nei atimsi, – atrodydavo, lyg taip visada ir buvo nuo amžių amžinųjų, o dar svarbiau – užtikrintumo pojūtis, kad ir toliau taip bus. Štai tokią tvarką ir [...]

    Nora Ikstena: Motinos pienas

    2020-09-10

    Mes važiavome traukiniu. Už nugaros liko senamiesčio siluetai, šmėstelėjo naujų namų rajonai, kur žmonės gyveno kitame pasaulyje – su vienodomis sekcijomis, servizais, žemais staliukais, vienoduose butuose, su vienodais kilimėliais prie butų durų. Rytais kaip suvienodinta masė jie plūsdavo į savo darbovietes, vakarais suplūsdavo atgal ir suvienodėję žiūrėdavo savo didžiosios, neaprėpiamos tėvynės televizijos laidas, kurios jiems [...]