Magai teigia, kad mes esame burbulo viduje. Į tą burbulą mes patenkame savo gimimo akimirką. Iš pradžių burbulas būna atviras, bet paskui ima vertis ir galiausiai visiškai mus uždaro. Tas burbulas yra mūsų suvokimas. Jame mes tūnome visą gyvenimą. Ir tai, ką iš vidaus matome ant jo apvalių sienų, yra mūsų pačių atspindys…
Šiemet jau dviejų [...]
Mirtis – vienintelė išmintinga patarėja. Kai tik tau ima atrodyti, – o tau visuomet taip atrodo, – kad tau nesiseka, kad tu beveik žlugęs, atsigręžk į savo mirtį ir paklausk, ar tai tiesa. Ir mirtis pasakys, kad tu klysti. Kad viskas yra niekai, išskyrus jos prisilietimą. „O aš tavęs dar nepaliečiau“, – pasakys tavoji mirtis.
Trečia [...]
Esu perskaičiusi ne vieną ir ne dvi Jurgos knygas, tačiau jos kūriniai apie patirtį Himalajų papėdėje ir budistinę išmintį stebuklingai aplenkdavo mano rankas. Dabar suprantu, kad jiems anksčiau tiesiog dar nebuvo atėjęs laikas, jų valanda išmušė dabar, kai mintyse karaliauja joga, Indija ir svajos apie keliones.
Kelio, piligrimystės, tiek fizinės, tiek metafizinės, motyvus rasime visose pasaulio [...]
Gyvenimas dažniausiai toks nykus, kad nėra ką apie jį pasakyti, ir knygos bei pasakojimai, vaizduojantys jį kaip įdomų, yra priversti perdėti, kad save pateisintų. Įsisupusi į darbo ar visuomeninių įsipareigojimų kokoną, žmogaus dvasia dažniausiai snaudžia registruodama skirtumus tarp malonumo ir kančios, bet ne visada taip budriai, kaip mes apsimetame. Net ir turiningiausią dieną esti tarpsnių, [...]
Nusprendžiau perskaityti, nes – pirma – klasika, antra – skaičiau keletą puikių atsiliepimų: Lorencos ir Subjektyvios. Deja, prie liaupsių šiam kūriniui neprisidėsiu. Negaliu sakyti, kad romanas nuobodus ar ištęstas; jis turi viską, ko reikia klasikai – meistriškai valdomą žodį, intriguojantį siužetą, spalvingus veikėjus, bet… neužkabino! Nesigailiu, kad skaičiau, turėsiu štai dabar supratimą, kas tas Maupassant‘as [...]
Keliaudama jaučiuosi laiminga tarsi jauna motina, kuri džiaugiasi savo nepakenčiamu, pilvo dieglių kamuojamu, neramiu kūdikiu. Man nesvarbu, ką kelionė man iškrės. Aš ją dievinu, nes ji yra mano, nes ji – tokia pati kaip aš. Net jeigu ji (tarsi kūdikis) mane apvemtų, nė kiek nenusiminčiau.
Ši knyga, spėju, šiuo metu yra labai populiari – girdžiu apie [...]
Juk vienintelis dalykas, kuris teikia merginos gyvenimui prasmę ir orumą, yra visiškos, neginčijamos, grynos ir garbingos laisvės siekimas. Kokio di dar esama mergystės tikslo? Tiktai nusipurtyti įsisenėjusį priklausomybės ir išnaudojimo jungą.
Mylinčios Lawrence‘o moterys mane nepaprastai sužavėjo, tačiau greičiausiai žymiausiu laikomas jo romanas apie ledi Čaterli pasirodė esąs prastesnė jų versija. Siužete daug kas kartojasi – [...]
Kelios miniatiūrinės iš purvo drėbtos trobelės ir rusenantis laužas vidury kiemo nukėlė mane į tolimą praeitį. Mėnulio šviesa – vienintelė jų elektra, vandenį maistui ir praustis užsivirina ant laužo. Šios žavios ir archajiškos stovyklavietės šeimininkas gyvena mažame namelyje kartu su savo augintiniais balandžiais. Beveik pusę kambario užėmė kieta lova; ją jis užleido man, o pats [...]
– Nė vienas žmogus, – paaiškino Birkinas, – neperpjauna kitam žmogui gerklės, jeigu nenori to daryti ir jeigu antrasis nenori, kad jam perpjautų. Tai absoliuti tiesa. Žmogžudystei įvykdyti reikia dviejų asmenų – žudiko ir žudomojo. Žudomasis yra tas, kuris leidžiasi žudomas. Žmogus, kuris leidžiasi žudomas, yra tas, kuris širdies gilumoje puoselėja, kad ir slapčia, troškimą [...]
Susigundžiau apsakymų rinkiniu dėl siekio perskaityti visą mūsų kalbon išverstą José Saramago kūrybą ir kaip tik vienas jos gabalėlis pateko į šitą knygą, bet jis tik dar labiau sujaukė mano nuomonę apie šio portugalų rašytojo stilių, užuot užlopęs jos skyles ir suteikęs vientisumo. Taigi autorius išlieka mįsle. Reikia mokytis portugalų kalbos ir perskaityti visus jo [...]
