Marcel Proust: Prarasto laiko beieškant. Žydinčių merginų šešėlyje

2017-08-21

Laimė mylint yra nenormali būsena, galinti pačiam paprasčiausiam iš pažiūros atsitiktinumui, kuris gali visuomet užklupti, iškart suteikti reikšmę, kokios šis atsitiktinumas išties neturi. Laimę ameša kažkoks nestabilumas širdyje, kažkas, ką nuolat stengiesi išsaugoti ir ko beveik nepastebi, kol jis nepakeičia vietos. Tikrovėje meilė yra nuolatinė kančia, kurią džiaugsmas neutralizuoja, nukenksmina, atstumia vėlesniam laikui, bet kuri [...]

Vaiva Rykštaitė: Viena Indijoje

2017-08-11

Tą pačią naktį ant manęs iš kažkur nusileido riebus voras plaukuotomis kojomis. Stryktelėjau, nusipurčiau, užšokau ant lovos, pasičiupau puodelį. Jį užvertusi pagavau jau per grindis bėgantį gyvį, po puoduko apačia pakišau žurnalą ir išmečiau vorą laukan. Tik paskui labai nustebusi susizgribau, kad taip ir neklyktelėjau. Nė cypt. Tada supratau – juk nebuvo auditorijos! Keista, nes [...]

Marcel Proust: Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje

2017-08-05

Taip ir mūsų praeitis. Veltui bandytume ją prikelti; visos mūsų proto pastangos būtų bergždžios. Praeitis slypi ten, kur nebesiekia proto galia, – kokiame nors materialiame daikte (pojūtyje, kurį mums teikia tas materialus daiktas), nors mes to net nenumanome. O ar tą daiktą aptiksime prieš mirdami, ar neaptiksime – lemia atsitiktinumas.
Pasak Švedijos Nobelio knygų instituto surengtos [...]

Loreta Kavolė: Žiogo ir skaičiuotojo nuotykiai

2017-08-04

Paukščių klausytoja buvo įsikūrusi namelyje ant jūros kranto, primenančiame didelį lizdą, tik su stogeliu nuo lietaus, supintu iš liaunų medžių šakelių. Ji buvo labai miela ir niekuo nesiskyrė nuo kitų moterų, išskyrus tai, kad ant galvos nešiojo milžinišką skrybėlaitę-lizdą, kuriame knibždėjo įvairiausių paukščių. Vieni jų atskrisdavo, kiti išlėkdavo, visi keldami didžiausią erzelynę. Tačiau toks bruzdėjimas [...]

Hermann Hesse: Stiklo karoliukų žaidimas

2017-07-26

Nebandykime šios „laimės” aiškinti racionalistiniu ar moralistiniu požiūriu, nei kaip išorinių aplinkybių priežastinio padarinio, nei kaip savotiško atpildo už ypatingas jo dorybes. Laimė neturi nieko bendra nei su racija, nei su morale, iš esmės tai magiškas dalykas, priklausantis ankstyvajai žmonijos jaunystės pakopai. Naivus laimės kūdikis, fėjų apdovanotas, dievų išpaikintas — tai ne racionaliojo ir ne [...]

Milan Kundera: Gyvenimas yra kitur

2017-07-24

Ksavjeras pasijuto vėl persmelktas kelionių. Nieko nėra gražiau už akimirką prieš kelionę, akimirką, kai mus aplanko rytdienos horizontas ir ima kuždėti pažadus. Ksavjeras gulėjo išsitiesęs ant suglamžytų antklodžių, ir viskas, regis, lydėsi į nuostabią vienovę: minkšta lova, panaši į moterį, moteris, panaši į vandenį, vanduo, kurį įsivaizdavo po langais, buvo panašus į plaukiančią vandens lovą.
Kažkada [...]

Astrid Lindgren: Emilis iš Lionebergos

2017-07-23

Emilis iš Lionebergos – taip vadinosi berniukas, kuris gyveno Lionebergoje. Jis buvo išdykęs, neklaužada vaikas, ne toks geras kaip tu. Nors atrodė meilutis, iš tikrųjų. Kai nerėkdavo. Jis buvo žydrų apvalainų akių, papurusiais raudonais žandukais, o plaukai šviesūs, garbanoti. Pažiūrėti visai dailus, taigi galėjai pagalvoti, kad jis lyg angelėlis. Bet taip tik atrodė. Jis buvo [...]

Hermann Hesse: Narcizas ir Auksaburnis

2017-07-11

— Man atrodo, — pasakė jis kartą, — jog gėlės lapas ar kirminėlis ant kelio atskleidžia ir paslepia savyje daugiau negu visos bibliotekos knygos. Raidėmis ir žodžiais nieko nepasakysi. Kartais aš parašau kokią nors graikišką raidę, tetą arba omegą, ir vos tiktai šiek tiek krypteliu plunksną, raidė jau turi uodegą, virsta žuvim ir per akimirką [...]

Elif Shafak: Stambulo pavainikė

2017-07-07

Jau beveik išaušę, vos žingsnelis liko iki slėpiningo slenksčio, skiriančio nakties tamsą nuo dienos šviesos. Tai vienintelis paros laikas, kai dar įmanoma sapnuose rasti paguodą, bet jau per vėlu susapnuoti juos iš naujo.
Intriguojančiai įdomiai ir painiai suregzta dviejų šeimų – turkų ir armėnų – istorija, į kurią neišvengiamai įsipina kruvino genocido atspindžiai bei tamsios paslaptys. [...]

Graham Greene: Neišdildoma žymė

2017-07-05

O daktare, aš sprendžiu tik iš paviršiaus, panašiai kaip jūs kad braukiate pirštais per odą, nustatydamas diagnozę. Bet mums visiems būtų kur kas geriau, jeigu būtume paviršutiniškesni. Paviršutiniškas požiūris niekam nekenkia, bet jeigu bandyčiau išknisti, kas slypi po noru būti naudingam, tai, ko gera, surasčiau baisių dalykų, o mums visiems geriau patinka kaip tik čia [...]