• Renginiai


    Mamos-dukros ryšys

    Mamos-dukros ryšys

  • Socializuokimės smarkiau


    PinkCity@FaceBook

    Instagram

    PinkCity@Youtube

    Laimės psichologija

  • Akvilė Kavaliauskaitė: Kūnai

    2020-09-23

    - Žinai, kas keisčiausia? Kaip dalykai, kuriuos žinome, pakeičia tai, ką matome, – Alma pasakė pakankamai garsiai, kad jos neperrėktų dūžtančios bangos, ir palaukė, kol Eimis kilstels galvą nuo rankšluosčio. – Jeigu nežinočiau, kad kasdien jie vaikšto su drabužiais, gal net nesistebėčiau, kad dabar yra nuogi. Tai man būtų normalu. Dieve, jie gi visi nuogi, [...]

    Neil Gaiman: Vandenynas kelio gale

    2020-09-21

    Antrasis dalykas, kurį supratau, buvo tai, kad aš žinau viską. Letės Hemstok okeanas įsiliejo į mane ir užpildė ištisą visatą – nuo Kiaušinio iki Rožės. Aš tai žinojau. Žinojau, kas yra Kiaušinis – tai visatos pradžios vieta, kur tuštumoje skamba dar nesukurtų balsų dainuojama daina. Žinojau, kur yra Rožė – keistai viena ant kitos susiraukšlėjusios [...]

    Yoko Ogawa: Begalinė lygtis

    2020-09-15

    Suradęs teisingą atsakymą, jis, pasirodo, jausdavo ne katarsį ir palengvėjimą ar pakylėtą džiugesį, o širdies ramybę: jam patiko tvarkos pojūtis, kai reikiami dalykai atsiduria reikiamose vietose, nei pridėsi, nei atimsi, – atrodydavo, lyg taip visada ir buvo nuo amžių amžinųjų, o dar svarbiau – užtikrintumo pojūtis, kad ir toliau taip bus. Štai tokią tvarką ir [...]

    Nora Ikstena: Motinos pienas

    2020-09-10

    Mes važiavome traukiniu. Už nugaros liko senamiesčio siluetai, šmėstelėjo naujų namų rajonai, kur žmonės gyveno kitame pasaulyje – su vienodomis sekcijomis, servizais, žemais staliukais, vienoduose butuose, su vienodais kilimėliais prie butų durų. Rytais kaip suvienodinta masė jie plūsdavo į savo darbovietes, vakarais suplūsdavo atgal ir suvienodėję žiūrėdavo savo didžiosios, neaprėpiamos tėvynės televizijos laidas, kurios jiems [...]

    Rūta Šepetys: Tarp pilkų debesų

    2020-09-08

    Būkit malonūs, ištirkite tai. Ir papasakokit kitiems. Šios trys mažytės tautos mus moko, kad meilė yra pati galingiausia kariuomenė. Kokia bebūtų – meilė draugams, tėvynei, Dievui ar net priešui, – meilė atskleidžia mums išties nepaprastą žmogaus dvasios prigimtį.
    Antro pasaulinio karo ir jo išdavų baisybės – žydų genocidas, mūsų tautiečių trėmimas – neišvengiamai paliečia jautriausias širdies kerteles. Skaitai, ir [...]

    Chimamanda Ngozi Adichie: Amerikana

    2020-08-30

    Jo akimis, jų santykiams buvo galas. Ifemelu glumino tai, kad romantinė meilė gali mutuoti, kad mylimasis staiga gali tapti svetimu. Kur dingo meilė? Gal tikroji meilė egzistuoja tik tarp šeimos narių, gal ji kaip nors susijusi su kraujo ryšiu, nes meilė vaikams nemiršta, kaip miršta romantinė.
    Storas romanas apie afrikietę, po mokyklos baigimo išvykusią dirbti ir [...]

    Grigorijus Kanovičius: Miestelio romansas

    2020-08-16

    Virš vienkiemio tvyrojo neįtikėtina, svaiginanti tyla.
    Danguje spindėjo prisirpusios birželio žvaigždės.
    Aplink sodybą lyg riteriai stovėjo išsirikiavę kaštonai, saugodami šią pirmapradę ramybę.
    Ir nebuvo tą vakarą pasaulyje nei vokiečių, nei lietuvių, nei žydų.
    Buvo ir, rodės, per amžius bus tik ši aštriai kvepianti šienu raminanti tyla, tik šis sapnas žemėje po žvaigždėmis, nesuteptas nei šventvagiška neapykanta, nei liejamu krauju.
    Nedaug [...]

    Hermann Hesse: Po ratu

    2020-08-14

    Niekas kitas taip neparodo giedrios vidurvasario dienos karščio kaip keli balti ramūs debesyčiai, plūduriuoją žydrynės vidury ir taip prisigėrę šviesos, kad nepajėgi ilgai į juos žiūrėti. Be tų debesyčių dažnai net nepastebėtum, kaip karšta, nei iš žydro dangaus, nei iš blizguliuojančios kaip veidrodis upės, bet vos tik išvysti šiuos kelis baltus tarsi puta, purius vidudienio burlaivius, [...]

    Trent Dalton: Berniukas nuryja visatą

    2020-08-11

    Dalykas tas, sakė Bikė Dang, kad australų vaikystė esti tokia idiliška ir džiaugsminga, kupina iškylų į pajūrį, kriketo žaidimų kiemuose, kad suaugusiam australui nėra jokios vilties pateisinti savo vaikystės lūkesčius. Dėl idealios vaikystės šioje didžiulėje rojaus saloje esame pasmerkti liūdėti, nes nors mūsų bronziniai veidai byloja priešingai, giliai širdyje neabejojame, kad niekados nebūsime laimingesni, negu [...]

    Hannah Kent: Gerieji žmonės

    2020-08-10

    Bet tą akimirką Nensė pajuto bežadį raginimą pašnekinti Onję. Pajuto dvejonę. Skaudų ilgesio žvilgsnį. Taip dažniausiai ir būdavo. Asmeniškas skausmas, niekam nerodomas, bet kartais, per vieną atodūsį, kažkas prasiveria ir pamatai visa ko esmę, prieš durims vėl užsitrenkiant. Beveik kaip regėjimas. Trapumo kuždesys. Žemė suvirpa, paskui vėl ramu.
    “Kokia paslėpta žmogaus širdis, – galvojo Nensė. – [...]