• Renginiai


    Rašymo terapija

    Moters kelionė

    Kūrybinis nuotykis

    Mamos-dukros ryšys

    Mamos-dukros ryšys

    Giluminis atsipalaidavimas

  • Rasa Aškinytė: Istorija kaip upė

    2021-01-21

    Sakiau, aš dar tokia jauna, turiu laiko, tėvas sakė, kvaila, laiko niekas neturi, laikas tik apgaulė, niekas du kartus nesiūlo, pražiopsojai, nenorėjai, ir viskas, ką mes turim ar neturim – nuo mūsų nepriklauso, gyvenimas slysta tarp pirštų, išteka kaip vanduo, šventas žaidimas, kova tarp mirštančio ir gimstančio, ne taip sunku apsimesti, kaukė panaikina žmonių skirtingumą, [...]

    Yasunari Kawabata: Sniegynų šalis

    2021-01-19

    Kai sužinojo, kad Joko yra šiuose namuose, Šimamurai pasidarė nejauku į kambarį kviestis Komako. Nors ši jam atidavė visą savo meilę, tuštybė jį vertė manyti, kad čia tik gražios bergždžios pastangos. O Komako netroško nieko labiau kaip gyventi. Ir tas jos gyvastingumas Šimamurą vis labiau jaudino – jis tai juto nelyg gyvą jos odos prisilietimą. [...]

    Francesc Miralles, Hector Garcia: Ikigai. Ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptys

    2021-01-18

    Pagal logoterapiją, savo gyvenimo prasmės suvokimas padeda užpildyti egzistencinę tuštumą. Anot Franklio, žmogus, kuris stoja akistaton su savo problemomis ir paverčia siekius veiksmais, būdamas vyresnis žvelgs į savo praeitį ramiai. Toks žmogus nepavydės jaunystės tiems, kurie ją tebeturi, nes yra sukaupę galybę patirties, įrodančios, kad gyventa ne veltui.
    Maža trumpa knygelė apie tai, kaip išlikti gyvybingam, [...]

    Tara Westover: Apšviestoji

    2021-01-12

    Abu su tėvu žvelgėme į šventovę. Jis matė Dievą, aš – akmenį. Pažvelgėme vienas į kitą. Jis matė prakeiktą moterį, aš – pakrikusio proto senį, tiesiogine prasme subjaurotą savo įsitikinimų. Ir vis tiek triumfuojantį.
    Man taip sekasi! Sausis dar neįpusėjo, o aš jau perskaičiau antrą nuostabią knygą! Apšviestoji – tai jaunos moters memuarai apie vaikystę ir [...]

    Sally Rooney: Normalūs žmonės

    2021-01-07

    Namie drovumas jam netrukdė bendrauti su žmonėmis, nes visi jį pažinojo ir jam nereikėdavo prisistatyti ar padaryti gerą įspūdį. Tiesą sakant, asmenybė jam atrodė lyg koks išorinis dalykas, priklausomas nuo kitų nuomonės, o ne nuo to, ką pats darė ar kūrė.
    Romanas apie du žmones ir jų ryšį, kuris prasideda vidurinėje mokykloje ir tęsiasi įdomiu [...]

    Ruth Ozeki: Knyga laiko būčiai

    2021-01-04

    Mušdama būgną jauti, kada BUM pasigirsta vos vos per vėlai, nes visą dėmesį esi sukaupusi į plonytę tylos ir triukšmo ribą. Pagaliau aš pasiekiau tikslą ir atsikračiau nuo vaikystės turėtos žodžio “dabar” manijos, nes būgnas gali tai padaryti. Mušdama būgną, pati kuri tą DABAR, ir tyla tampa garsu, tokiu milžinišku ir gyvu, kad, atrodo, įkvepi [...]

    2020-ųjų viršūnės

    2020-12-31

    Kaip ir (beveik) kasmet, paskutinę metų dieną noriu apžvelgti ir apibendrinti praėjusius metus. Tai mano ritualas, leidžiantis aiškiau suvokti laiko tėkmę, įverti gyvenimo pokyčius ir vėliau prisiminti tai, kas man kadaise buvo svarbu.

    Metų knyga. 2019-aisiais mano skaitiniuose dominavo saviugdos literatūra, o štai 2020-aisiais vėl grįžau prie grožinės. Perskaičiau nemažai itin storų knygų – anksčiau mane [...]

    Min Jin Lee: Pačinko

    2020-12-28

    Modzasu neįsivaizdavo, kaip visą laiką ištverti šitaip tylint, – jam būtų stigę pačinko salono šurmulio. Jis mėgo visas savo stambaus, triukšmingo verslo dalis. Tėvas, presbiterijonų kunigas, tikėjo dieviškuoju planu, o Modzasu tikėjo, kad gyvenimas – kaip šis žaidimas, kuriame žaidėjas gali sureguliuoti rankenėles, bet vis tiek tikėtis nežinomų veiksnių, kurių negali valdyti. Jis suprato, kodėl [...]

    Yaa Gyasi: Auksinės šaknys

    2020-12-16

    - Visi mes dažniausiai silpni, – galiausiai pasakė. – Pažiūrėk į kūdikėlį. Gimęs iš motinos, iš jos jis mokosi valgyti, vaikščioti, kalbėti, medžioti, bėgioti. Nieko naujo neišranda. Tiesiog tęsia tai, kas sena. Taip mes visi ateiname į šį pasaulį, Džeimsai. Silpni ir bejėgiai, beviltiškai trokšdami išmokti būti žmonėmis. – Ji jam nusišypsojo. – Bet jei [...]

    Veronika Urbonaitė-Barkauskienė: Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais

    2020-12-12

    Vaikai atsineša labai daug gyvybės, prasmės, įsišaknijimo pasaulyje jausmą. Jie tėvams atgabena galimybę iš naujo patirti pasaulį daug tikriau, daug gyviau nei apmusijusiais pojūčiais apsitraukusiame, patogumo, sterilumo ir besikartojančių išblėsusių malonumų iškankintame suaugusiojo gyvenimo nuoboduly, kuriame trumpai prasiblaškyti pavykdavo save apdovanojus tik vis naujais iššūkiais ar dar nepatirtais pasimaloninimais. Tačiau kartu su prasmės pojūčiu vaikai [...]