Luke Rhinehart: Kauliukų žmogus

2021-04-08

Ši knyga ilgai ir kantriai laukė mano sąrašuose ir lentynose, kol ją atrasiu. Skaitėsi taip pat ne itin greitai, nors ir nepasakyčiau, kad sunkiai.
Tu svajoji. Jokių Utopijos salų nėra. Tobulo žmogaus irgi negali būti. Kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra baigtinė virtinė klaidų, o jos turi tendenciją tapti neįveikiamos, pasikartojančios ir būtinos. Kiekvienas žmogus sau taiko [...]

Milan Kundera: Juoko ir užmaršties knyga

2021-03-10

Ar tai reiškia, kad ji norėjo mirti?
Ne, ne, visai ne. Priešingai, ji siaubingai troško gyventi.
Tada ji bent turi įsivaizduoti pasaulį, kuriame nori gyventi!
Ne, ji neįsivaizdavo. Iš visa ko jai buvo likęs tik vienintelis dalykas – didžiulis gyvenimo troškulys ir jos kūnas. Tik šie du dalykai, daugiau nieko. Ji norėjo išplėšti juos iš salos ir išgelbėti. [...]

Delia Owens: Ten, kur gieda vėžiai

2021-03-08

Kaja ėmė stebėti kitas. Patelės gaudavo, ko įsigeidusios: iš pradžių partnerį, paskui ir užkandos – paprasčiausiai keisdamos blyksnių tvarką.
Kaja gerai žinojo, kad čia nėra ko smerkti. Tai anaiptol nebuvo kokia nors blogio apraiška, tiesiog pulsuojantis gyvenimas, net jeigu jo tąsa turėjo vykti kai kurių dalyvių sąskaita. Gėris ir blogis biologijoje – ta pati spalva, tik [...]

Anthony Doerr: Malonės sniegas

2021-02-12

Mūsų kūnus, pripildytus vandens, valdo elektra. Suartinkite dvi molekules, ir jos ims stumti viena kitą. Iš tikrųjų mes nesusiliečiame. Iš tolo vieni kitus atstumiame. Tikras susilietimas – gyvas kontaktas – neįmanomas. Kumštynės, kai vienas žmogus kilsteli kitą, net lytinis aktas, – tai ką jaučiate, tėra elektrinė stūma, nuo odos galbūt nusineria keli tūkstančiai molekulių. Net [...]

Karl Ove Knausgård: Mano kova. Mirtis šeimoje

2021-02-04

Tą vakarą man buvo aštuoneri, o tėvui – trisdešimt dveji. Nors net dabar negaliu pasakyti, kad suprantu jį ar žinau, koks žmogus jis buvo, tai, kad dabar esu septyneriais metais vyresnis už jį tuometinį, leidžia lengviau perprasti kai kuriuos dalykus. Pavyzdžiui, kaip skyrėsi mūsų dienos. Mano dienos buvo sklidinos prasmės, kiekvienas žingsnis atverdavo kokią nors [...]

Rasa Aškinytė: Istorija kaip upė

2021-01-21

Sakiau, aš dar tokia jauna, turiu laiko, tėvas sakė, kvaila, laiko niekas neturi, laikas tik apgaulė, niekas du kartus nesiūlo, pražiopsojai, nenorėjai, ir viskas, ką mes turim ar neturim – nuo mūsų nepriklauso, gyvenimas slysta tarp pirštų, išteka kaip vanduo, šventas žaidimas, kova tarp mirštančio ir gimstančio, ne taip sunku apsimesti, kaukė panaikina žmonių skirtingumą, [...]

Yasunari Kawabata: Sniegynų šalis

2021-01-19

Kai sužinojo, kad Joko yra šiuose namuose, Šimamurai pasidarė nejauku į kambarį kviestis Komako. Nors ši jam atidavė visą savo meilę, tuštybė jį vertė manyti, kad čia tik gražios bergždžios pastangos. O Komako netroško nieko labiau kaip gyventi. Ir tas jos gyvastingumas Šimamurą vis labiau jaudino – jis tai juto nelyg gyvą jos odos prisilietimą. [...]

Francesc Miralles, Hector Garcia: Ikigai. Ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptys

2021-01-18

Pagal logoterapiją, savo gyvenimo prasmės suvokimas padeda užpildyti egzistencinę tuštumą. Anot Franklio, žmogus, kuris stoja akistaton su savo problemomis ir paverčia siekius veiksmais, būdamas vyresnis žvelgs į savo praeitį ramiai. Toks žmogus nepavydės jaunystės tiems, kurie ją tebeturi, nes yra sukaupę galybę patirties, įrodančios, kad gyventa ne veltui.
Maža trumpa knygelė apie tai, kaip išlikti gyvybingam, [...]

Tara Westover: Apšviestoji

2021-01-12

Abu su tėvu žvelgėme į šventovę. Jis matė Dievą, aš – akmenį. Pažvelgėme vienas į kitą. Jis matė prakeiktą moterį, aš – pakrikusio proto senį, tiesiogine prasme subjaurotą savo įsitikinimų. Ir vis tiek triumfuojantį.
Man taip sekasi! Sausis dar neįpusėjo, o aš jau perskaičiau antrą nuostabią knygą! Apšviestoji – tai jaunos moters memuarai apie vaikystę ir [...]

Sally Rooney: Normalūs žmonės

2021-01-07

Namie drovumas jam netrukdė bendrauti su žmonėmis, nes visi jį pažinojo ir jam nereikėdavo prisistatyti ar padaryti gerą įspūdį. Tiesą sakant, asmenybė jam atrodė lyg koks išorinis dalykas, priklausomas nuo kitų nuomonės, o ne nuo to, ką pats darė ar kūrė.
Romanas apie du žmones ir jų ryšį, kuris prasideda vidurinėje mokykloje ir tęsiasi įdomiu [...]