Metų knyga. Šiemet perskaičiau 36 knygas, turinčias 10957 puslapius, o tai yra beveik dvigubai mažiau, nei pernai. Tiesa, dar kokiais penkiais – šešiais kūriniais domėjausi slapčia, neaprašinėdama jų savo tinklaraštyje, tačiau vis viena mažokai, sakyčiau. Kodėl taip nutiko? Nežinau! Vidutiniškai trys knygos per mėnesį, taigi maždaug viena knyga per dešimt dienų. Taip rimčiau pamąsčius, gal [...]
Kai pagaliau sunkius debesis, suslegiančius po dangumi esantį orą į klampią masę, ištaško vaiski žydruma su švelniai rožiniais prieskoniais, aš akimirksniui prarandu laiko ir vietos nuovoką, svarstau, ar tik nesu Amerikoje, kur platūs keliai ir aukštos eglės, kur mane bene pirmą kartą aplankė svaigiai smegenis išpurenantis laisvės pojūtis, ir negaliu sustoti garsiai kartoti – kokio [...]
Kažkaip per šias Kalėdas nei mano širdyje, nei mintyse nesimėto jokių karštų maldavimų, aistringų prašymų ar užsibrėžtinų tikslų, kurių kitais metais žūtbūt norėčiau pasiekti. Tvyro tik vienas didelis Dėkingumas, užpildantis tarpus tarp ląstelių ir ertmes tarp emocijų, padengiantis visą kūno paviršių ir neleidžiantis lūpų kampučiams nusileisti žemyn. Esu nepaprastai dėkinga savo kūnui, kurį anksčiau prisimindavau [...]
Kažkaip šiemet niekaip nepasipuošiau tinklaraščio žiemiškai ar šventiškai, tai kad nebūtų visai jau nyku, demonstruoju savo darbovietės kolegų bei vaikų tėvų sukurtas eglutes.
Mane nepaprastai sužavėjo žmonių, kurie akivaizdžiai yra menininkai širdyse, bet ne pagal profesiją, išradingumas ir originalios idėjos. Labiausiai nustebino eglutė iš paauksuotų makaronų, o kiek darbo ir siūlų sunaudota mezgant žaliaskarę…
Kuri Tau gražiausia?
Per paprastus pratimus, pavyzdžiui, kvėpavimo stebėjimą, jogai suprato, kad pasaulis tenai įtraukia ir keičia mus kiekvieną dienos akimirką, persunkdamas gyvenimu kūno ląsteles, energizuodamas nervinę sistemą ir spinduliuodamas iš šviesos anapus mūsų akių. Beje, jie padarė išvadą, kad ne tik „mes“ kvėpuojame šiuo gyvenimu, „jis“ irgi kvėpuoja mumis.
Puiki knyga, atskleidžianti ne tik daug jogos pagrindų, paaiškinanti, [...]
Ne, rimtai, jei kada pasiskųsiu, kad man nepatinka mano darbas, mesk į mane jei ne akmenį, tai bent sniego gniūžtę. Nes, na iš tiesų, veikiu tai, už ką pati pinigus mokėčiau, o čia atvirkščiai – man moka, kad tai daryčiau! Tarkim, kad nueičiau į teatrą… Susirgo vienos pradinukų klasės mokytoja ir manęs paprašė ją pavaduoti. [...]
Dubenėlis šviežių vyšnių atveria man akis, rūgštumas ir sultys, besiskverbdami į aikštingai šaltą dienos būtį, supainioja visas sąvokas ir laiko kategorijas – nėra nieko vėliau, nėra sekundės, kurią galėčiau prisiminti, nes kiekvieną akimirką praeitį ir ateitį išgyvenu unikaliai, savotiškai ir bepakartojamai dabartimi, kaip per sukąstus dantis švirkščiasi kruvinai raudoni syvai, taip neuronų sinapsėmis neišvengiamai srūva [...]
Oho, jau pradėjo plaukti kalėdinės dovanos! Tiesa, už pastarosios gavimą pasižadėjau parašyti savo nuomonę apie ją, bet juk nesunku, ir štai ką aš manau apie Snow & Silence:
Paprastai tokios elektronikos, kokią kuria Mario Basanov ir Vidis, neklausau, nebent per Opus3 netyčia išgirstu, ir kai ryte įsidėjau Silence kompaktą į automobilio grotuvą, eilinį kartą prisiminiau kodėl. [...]
