Yra tam tikras žmonių tipas, kurie nuolat šypsosi taip, lyg žinotų kažkokią labai labai gerą paslaptį, leidžiančią jiems gyventi lengviau nei smagiau, nei kitiems, ir man jie beprotiškai patinka! Būtent tokia paslaptinga šypsena puošia Juliet iš Dingusių veidą, negaliu atsigėrėt jos simpatiškumu, o neseniai susipažinau su žavingu keturmečiu, kurį net vyresni vaikai vadina „maloniai keistu“, [...]
Susitelkimas į vieną tašką yra koncentracija. Susitelkimas vienu metu į visus taškus yra meditacija. Meditacija yra ir įcentrinė, ir išcentrinė. Koncentruodamiesi jūs susitelkiate į vieną tašką, o visi kiti taškai praranda potencialą. Bet jei neatitraukdami savo dėmesio nuo tempiamos kūno dalies jį išplėstumėte į visas kitas, nenukentėtų nei išorinis pozos vaizdas, nei vidinis poveikis, o [...]
Šokti nuo stogo
Plačiai išsiviepti
Visų sustingusių
Žioplių nuostabai
Likus metrui iki
Apsnigtos žemės
Išskleisti sparnus
Įkvėpti giliau
Sučiupti šūksnius
Mirktelt benamei
Juodnosei katei
Pakilti sklęsti
Niekad nebegrįžti
Kitaip jiems
Neįrodysi
Mano rytai rytužiai, su šypsenomis, šviečiančiomis toliau, nei automobilio žibintai ir su klaikiai gyvais prisiminimais, nuolat primygtinai užplūstančiais šioje slogos stadijoje, apie topolių pūkus prie močiutės namų, vaikystėje mano nubrozdintais kelėnais, bei apie pušis Amerikos kalnuose, po kuriomis gulėjau ir aukštu dangum svaigau, ir abiejose tose situacijose mano vargšė nosis mažumėlę trukdė gaiviai plaučiuosna gyvenimą [...]
Kodėl kodėl – mat darbą susiradau! Tiksliau, kaip protingi tinklaraščio komentatoriai ir patarė, sulaukiau, kol jis pats mane susirado. Prieš gerą mėnesį pradėjau, ir galiu drąsiai ranką prie širdies pridėjusi ištarti – man patinka dirbti! Nežinau, ar čia ta euforija laikui bėgant neišblės, tačiau dabar džiaugiuosi. Ir sekmadienio vakarą manęs visai nekankina mintys – vaje, [...]
Neretai vienatvė yra tuščių laimės paieškų sąjungininkė. Visos pasakos baigiasi žodžiais: „Ir jie ilgai ir laimingai gyveno“. Daugelis mūsų visą gyvenimą praleidžiam ieškodami kažkokios neaiškios būsenos, vadinamos laime, tarsi tai suradę peržengtume kažkokią ribą, patirtume naują būseną, kai niekuomet nejaustume liūdesio, skausmo ar įžeidimų. Mes pasakėme sau, kad jaustis „nelaimingiems“ yra nesveika.
Profesinė literatūra, kaip sakoma. [...]
Vakar kolegos blogeriai linksmai šventė pozityvumą ir aš mažumėlę kalta pasijutau, kad neprisidėjau, mat laiko ne marias turėjau, bet man rodos, kad mano tinklaraštis ir taip negatyvumu smarkiai nepasižymi, todėl pykti neverta, be to, štai dabar taisau klaidą ir rašau rašau rašau kaip gera yra gyventi!
Pamačiusi danguje lėktuvą, dažnai parodau jį šalia esančiam žmogui, ir [...]
Pastaruoju metu iš dangaus ėmė kristi ne tik ruduo lietaus pavidalu, bet ir pakvietimai į kiną. Prieš keletą savaičių savo interneto tiekėjo sąskaita žiūrėjau Socialinį tinklapį, o štai neseniai kartu su dideliausiu mėtinės – šokoladinės latte puodu gavau bilietą į Iliuzionistą. Jau seniai brandinau mintį nueiti į kiną viena, tačiau turėjau omeny, kad sėdėsiu tarp [...]
Vakar lankiausi vieno psichologijos žurnalo organizuotame pokalbių vakare tema Geriausi dalykai nieko nekainuoja. Ar tikrai? ir galvoje užsiliko minčių, kuriomis norisi pasidalinti. Žurnalo redaktorė uždavė klausimą, kaip čia taip yra, kad kai dvasinis mokytojas yra aptekęs materialiniais turtais, juo pasitikima daug mažiau, nei kai šis žmogus milijonų savo sąskaitoje neturi. Atsakyčiau, kad taip jau yra, [...]
Tąnakt buvo šviesu. Ne kaip dieną, kai saulė išdavikiškai atskleidžia neištikimas mintis, ne kaip per pilnatį, kraupiai ir pasalūniškai – atskalūniškai, ne. Šviesa buvo mėlyna, lyg kas žaibą būtų sustabdęs ir palikęs kyboti virš mūsų tvinksinčių galvų. Mėlyna ir kerinčiai šviesu.
Tykiai slankiojau po prismilkytus kambarius, ant kaklo pasikabinusi riestainį, jei netyčia išalkčiau, ir stengiausi kiek [...]
