Henry Miller “Ožiaragio atogrąža”
Jeigu aš nusistatęs prieš dabartinę pasaulio būklę, tai ne todėl, jog esu moralistas – tiesiog todėl, kad noriu daugiau juoktis. Nesakau, jog Dievas tėra grandiozinis juokas; sakau, kad reikia juoktis iš visų jėgų, jeigu norite bent kiek priartėti prie Dievo, kitaip sakant, priartėti prie savęs. Štai kodėl man nesvarbu, kokį kelią pasirinkti. [...]
Baraka (Baraka) – senas, bet nuostabus filmas be žodžių, tačiau su tiek daug emocijų ir puikiausių vaizdų! Kai vos ne trečdalį paros praleidi internete, pasaulis susitraukia iki mažos dėžutės, nes gali šnekėtis su draugu Australijoje ar pirkti batus Amerikoje, tuo tarpu šis filmas atskleidžia vietas ir ritualus, kurių tikriausiai niekada gyvenime gyvai nepamatysi, ir tuomet [...]
ir tikisi, kad grįžus lietuviškoje žiniasklaidoje ras bent trupinėliu mažiau didvyrio Drąsiaus…
Kodėl išnyko dinozaurai? Nes klimatas atšalo, nes ugnikalniai labai aktyvūs buvo – hipotezių yra ne viena, tačiau esmė aiški – kalti klimato pokyčiai. Kas pražudė Centrinės Amerikos majų ir Kinijos Tang civilizacijas vienu metu, nors priešingose planetos pusėse? Drėgnus regionus užpuolė sausra. Taigi vėl – klimato pokyčiai. Ar dinozaurai bandė su jais kovoti mažindami išmetamų [...]
Kad ir kaip nemėgčiau prancūzų dėl jų nacionalistiškumo, prisipažįstu, esu mažumėlę frankofilė. Ypač rudenį. Ypač spalį. Kai jau tikrai lengvabūdės plazdenančios suknelės supakuotos kitam sezonui, kai blauzdas švelniai apgaubia stangrūs ilgaauliai, o pirštiniuota ranka vis pataiso per petį valiūkiškai perskrendantį šalikėlį, kai geltonų lapų nostalgijoje išgirstu Édith Piaf šansoną, jaučiuosi svaigiai pakylėta prancūziškos dvasios…
Kuo kvepia [...]
Pažliugusiais molynais, slidžia žole, tamsėjančiais vakarais ir ilgesingu šuns kauksmu atvykstu atvažiuoju atbėgu prisiparkuoju ir ko man vidun? Obuoliai juk čia.
Klausykis.
Bumt. Bumt. Bumt bumt bumt. Dusliai, užtikrintai, iš prigimties, kaip žinojo nujautė ir instinktyviai kauliukuose brandino obelys prieš tūkstantį metų, prieš milijoną, kai prasidėjo viskas, net ir pats pasaulis. Visatos pradžios obuolys. Bumt.
Tobulas garsas, suvienijantis [...]
Mane nusipirko per išpardavimą rugpjūčio vidury, tačiau saulėtų dienų spindesiu pakankamai spėjau pasidžiaugti, juolab kad ir rugsėjį, prie manęs priderinus baltas kojinaites iki kelių, oras drąsiai leido dulkėtais miesto šaligatviais plaikstytis. Kabėjau išdidi garbingiausioj spintos vietoj, ir žinojau, kad kai tik sutaps du lemtingi faktoriai – giedrybė su dvidešimt kažkeliais laipsniais bei saulėta šeimininkės nuotaika [...]
Niekas labiau nestingdo pasaulio vaizdo į kretančią želė, nei nesuskaičiuojamos įvairovės kategorizavimas, bet visgi. Kartais man atrodo, kad visus žmones galima suskirstyti į dvi rūšis: tuos, kurie į gyvenimą žiūri rimtai ir tuos, kuriems jis – tik žaidimas.
Vaikystėje visi priklausome antrajai kategorijai. Kuriamės įsivaizduojamus draugus, nemirkčiodami fantazuojame (suaugę sako – nemirkčiodami meluojame), paklausti, kuo būsime [...]
