Tarte Tatin :: prancūziško rudens dvelksmas

Kad ir kaip nemėgčiau prancūzų dėl jų nacionalistiškumo, prisipažįstu, esu mažumėlę frankofilė. Ypač rudenį. Ypač spalį. Kai jau tikrai lengvabūdės plazdenančios suknelės supakuotos kitam sezonui, kai blauzdas švelniai apgaubia stangrūs ilgaauliai, o pirštiniuota ranka vis pataiso per petį valiūkiškai perskrendantį šalikėlį, kai geltonų lapų nostalgijoje išgirstu Édith Piaf šansoną, jaučiuosi svaigiai pakylėta prancūziškos dvasios…

Kuo kvepia prancūziškas ruduo? Saldžiuoju Tarte Tatin, žinoma! Mažiau miltų, daugiau obuolių! Nekenčiu sausų obuolinių pyragų, kurie primena keliomis vaisių skiltelėmis papuoštus batonus; mėgstu sultis ir karamelę!

Taigi, mesdemoiselles et messieurs, leiskite papasakoti, kaip aš tai darau. Pasitikslinu, ar namie turiu

Dangčiui:
pusę pakelio sviesto;
du šaukštus cukraus;
šaukštelį vanilinio cukraus;
kiaušinį;
stiklinę ir du šaukštus miltų;

Įdarui:
septynis obuolius;
pusę pakelio sviesto;
pusę stiklinės cukraus;
šaukštelį cinamono.

Jeigu viskas gerai, iš pradžių imuosi tešlos dangčio: ištirpinu sviestą, ištrinu jį su paprastu beigi vaniliniu cukrumi, šiam dalykui atvėsus įmušu kiaušinį, sudedu miltus, viską išmaišau ir iškočioju, padarau gražų apvalų pagranduką, kurį įdedu valandėlei į šaldytuvą.

Tuo tarpu nulupu ir išsėklinu obuolius, supjaustau juos skiltelėmis. Įdarui skirtą sviestuką su cukrumi ir cinamonu kaitinu keptuvėje, kol ima ruduoti, sudedu obuolius ir leidžiu jiems truputuką pasikaramelizuoti. Į kepimui skirtą apvalų indą suverčiu įdarą, iš tešlos iškočioju blyną ir juo uždengiu obuolėlius, apspausdama kraštus.

Kepu apie pusvalandį – keturiasdešimt minučių šimto aštuoniasdešimt laipsnių karštyje (orkaitėje, žinoma). Paskui leidžiu pyragui penkias minutes pabūti pačiam su savimi, o tuomet apvožiu greitai ant lėkštės, kad obuoliukai atsidurtų viršuje. Voilà Tarte Tatin!

Na, fanatiškosios seserų Tatin pasekėjos man truputėlį duotų su kočėlu per nagus, ir pasakytų, kad pyrago vaizdas nėra toks saldžiai gražus, koks turėtų būti (su tvarkingai išdėliotomis obuolių skiltelėmis). Pasiteisinimus turiu du: naudojau obuolius iš močiutės sodo (kurie sekmadienį bumsėjo), jie yra sąlyginai minkšti ir saldūs, o tikrajam Tarte Tatin reikia kietų ir rūgščių. Antra: kai kepame karamelę, obuolių skilteles į ją reikia dėti ne bet kaip, o dėlioti gražius paveikslėlius, tuomet visai nemaišyti, leisti jiems patiems pasikaramelizuoti, ir paskui dargi niekur jų neversti, o tą pačią keptuvę tešlos dangčiu apkloti apkamšyti ir šitokį dalyką į orkaitę šauti. Aš gi neturiu tokio indo, kurį ir ant viryklės, ir orkaitėje galėčiau naudoti, todėl obuolėliai susimakalavo ir neįgavo žavios prancūziškos išvaizdos.

Nu bet jau skanumas!!!

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 3

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Toma
2009 10 13 | 21:43

Žiauriai mėgstu kepinius su uoboliais :}} Reiks išbandyti šitą skanėstą : }

Justinas
2009 10 13 | 23:24

Čia pats skaniausias obuolinis pyragas!

wriedna
2009 10 14 | 8:13

Ačiū 😉

PinkCity
2009 10 14 | 8:48

Sumąsčiau, kad galėčiau nuo paprastos tefloninės keptuvės, pagalbon pasitelkus atsuktuvą, nuimti plastmasinę rankeną, ir turėsiu gerą indą tikrų tikriausiam Tarte Tatin! Nes dar dėl nei vieno mano gaminto saldumyno nesu tiek ir tokių pagyrų sulaukusi, verta stengtis 🙂

wriedna
2009 10 14 | 9:24

Mano “kulinariniame” stalčiuje guli dar 2 tavo receptukai – gaivus desertas su braškėmis ir agurkiniai sumuštinukai su kretevėmis 🙂

PinkCity
2009 10 14 | 9:31

Smagu ir gera būti įkvėpėja 😉

Pooshie
2009 10 14 | 20:19

Aš tai su visa plastmasine rankena kišu šitą pyragą į orkaitę ir tfu tfu tfu, dar nė karto niekas nepagedo !!! Tik va, nors virtuvėje jau jaučiuosi labai užtikrintai, kažkodėl šitam pyragui visada visada visada naudoju sluoksniuotą tešlą. Gėda, žinau.

wriedna
2009 10 15 | 8:50

Man nesigavo dangtis :)))) niekaip jis man į vieną masę nelipo, nors tu ką, bet… Bet aš uždengiau obuolius tokiais tešlos plėšinėliais, kiek įmanoma iškočiotais, nes vis vien pyragą kepiau SAU, o ne parodai :)))) Tačiau garduva NE RE A LI :))) ačiū dą sykį 🙂

PinkCity
2009 10 15 | 8:58

Smagu, kad skanu (tikrai, nerealiai!), bet tai moterie, negi nežinai, kad jei tešla per šlapia – įkrauni vieną ar du papildomus šaukštus miltų, jei per sausa – vandenėlio ar kiaušinėlį, ir viskas!

wriedna
2009 10 15 | 9:04

Aš esu tundra konditerijoje, mano koziris – mėsa ir šalti patiekalai :))))))))) Bandysiu antru syk pasinaudodama tavo patarimais :))

PinkCity
2009 10 15 | 9:06

Nu žiūrėk Tu man!!! 😉

SV
2009 10 21 | 11:04

M…pasaka! Aš irgi išsikepsiu…ir TAIP! Aš frankoholikė! taip kad plasdančių vasarinių suknelių niekur nesupakavau o tik užsimoviau storas juodas kojnes 😀 Belive me…Juodos storos kojinės, vasarinė suknelė, megstukas, ar švarkelis, šalikėlis, didelis tašukas ir ilgi batai + paltukas ir pirštinės, kuodukas, rausvi skrauostai ir tu būsi tokia pat “francūziškai” skani kaip ir tas tavo tartas 😀

Virtualioji apžvalgos aikštelė Nr. 21 – Ligi Dangaus
2009 10 24 | 14:57

[…] kaip užsinorėjau šito gardumėlio. Obuoliai, cinamonas, tas fantastiškas aromatas… Oj, ir arbatos būtinai. Mmm. […]

Palikti atsakymą