Spalį žiūrėjau

Baraka (Baraka) – senas, bet nuostabus filmas be žodžių, tačiau su tiek daug emocijų ir puikiausių vaizdų! Kai vos ne trečdalį paros praleidi internete, pasaulis susitraukia iki mažos dėžutės, nes gali šnekėtis su draugu Australijoje ar pirkti batus Amerikoje, tuo tarpu šis filmas atskleidžia vietas ir ritualus, kurių tikriausiai niekada gyvenime gyvai nepamatysi, ir tuomet vėl akiratis prasiplečia. Ir gražiausias atrodo žmogus, kuris tiki, meldžiasi ir atsiduoda vienovei su gamta, o labiausiai atstumiantis – tas, kuris tampa robotu, konvejerio sraigteliu, žudymo mašina. Filmas nuoširdžiai įkvepia giliems susimąstymams.

Mano mamos meilužis (My Mom’s New Boyfriend) – oi, koks žavus filmukas: truputėlis meilės, trupinėlis įtampos, padažui sveika humoro dozė ir viską nuostabiai apgaubia Meg Ryan grožis! Lengva amerikietiška juosta ramiam jaukiam vakarui su blogiečiais, virstančiais geriečiais, emocionaliai moteriškais pasitrepsenimais, FBI žaisliukais ir, nugi sakau, Meg Ryan!

Deivido Geilo paslaptis (The Life of David Gale) – aš kartais pati save nustebinu, kaip galiu būt nemačius tam tikrų filmų. Ypač su tokiu aktorium, kaip Kevinas Spacey, kuris savaime yra geros kino juostos garantas. Žinoma, nenuvylė. Vien esminis siužeto klausimas – mirties bausmės moralumas – yra prikaustantis dėmesį, sužadinantis argumentų ir kontrargumentų mūšį smegenyse, iššaukiantis emocijas, o kur dar tobulas filmo sukarpymas, dailiai kuriamas įtampos krūvis, teisinga vaidyba, dramatiška pabaiga! Tikrai įtraukiantis ir atmintyje paliekantis po savęs žymę kūrinys.