Roko naktys prarastų pusę žavesio, jei šalia šaunios muzikos nebūtų originalių jos gerbėjų.
Fanų turi ne tik Roko naktys, bet ir jas aptarnaujanti sanitarinių sistemų įmonė:
Juoduma:
Spalvos:
Drąsuolės, nepatingėjusios dalinai apsinuoginti ant scenos mainais į pernykščius didelius vyriškus marškinėlius:
Tuo tarpu šiųmetiniai marškinėliai atrodė taip:
Emo?
Suicide DJ’s fanai?
Brolis sako: kodėl dar nieko neparašei? Aš tiesiog nežinau, nuo ko pradėti. Visko tiek daug! Kadangi naktys roko, pradėsiu nuo muzikos.
Šįkart, man rodos, muzikinių stilių požiūriu programa buvo daug įvairesnė ir todėl įdomesnė, nei anksčiau vykusiais festivaliais. Pradedant tokiais, kurie iš viso gitarų neturi, tęsiant lengva dainuojamąja poezija, nepralenkiant pankroko su emoroku, baigiant folk bei [...]
Man jau būtinai reikia normalaus veidrodinio fotiko, nes kai gaunu tas visas akreditacijas, reikia arba skolintis, arba pūkšėti ir nevaidinti didelės fotografės, pvz.:
PinkCity@Bliuzonaktys © Laimikis.lt
Kita vertus, aš jau ir šitą brangenybę tingiu tįsiotis, o jei nusipirkčiau normalią patranką, kuri žymiai nusvertų mano mergaitišką petį, iš viso praeitų noras fotografuoti, jaučiu. Ai, nu.
O šįvakar gi jau [...]
Visgi yra keletas dalykų, dėl kurių visuomet mieliau rinkčiausi Neringą nei Druskininkus. Visų pirma, aišku, dėl jūros; šokinėjimas per bangas man – idealiausia terapija, kokia begali būti, tiesiog natūraliai apima palaimos būsena ir šypsena automatiškai išsiviepia plačiausiai, kiek tik įmanoma.
Kitas dalykas – vietiniai. Neringoje jų mažokai, o ir tie patys arba išplaukę žvejoti, arba šiaip [...]
Kai įsibėgėjant rugpjūčiui pamatau porceliano spalvos odą, mintyse nesąmoningai priskiriu jos savininką arba ligoniams, arba darboholikams, ką praktiškai taipogi manau esant nesveikumu, nes jei žmogus net savaitgalį negali ištrūkti į kokį nors sodą ar pajūrį, tai kam apskritai dirbti? Žinau, žinau, kai kurie žmonės iš viso nepakenčia degintis, kiti šventai tiki, kad balta oda – [...]
Kai savitarnos kasa man davė grąžos kokius devynis dvidešimtinių banknotus, dingtelėjo, kad šie pinigai yra labai gražūs! Dar malonesne rožine šviesa šviečia penkiašimtinė, bet mane visuomet nervina, kai ją padavus porą minučių kasininkės nagrinėja ir žiūrinėja, kažkaip nemalonus nerimas apima. Geriau daug dvidešimtinių.
Ir rožinių arbūzų, vieną tokį kaip tik dabar kapoju – turiu visą ketvirtį [...]
