Šeštojoje nuotraukoje labai paslaptingas ir gražus takelis (:
Kamanė
2010 07 24 13:56
O tai tas TEN – tai kur? (klausia neišsilavinusi ir begėdiškai akis nuleidusi)
davusi viltį
2010 07 26 15:41
Perskaičiusi įrašą „TEN” susidariau įspūdį, kad galbūt Taizė. Atspėjau?
Andrius Juozulevičius a.k.a. „Chiotas”
2010 07 27 12:34
O ten tikrai gražu 🙂
PinkCity
2010 07 27 17:26
Kamane, esu tikra, kad kiekvienam skirta sava vieta rasti užuovėją. Juk ne žemėlapio koordinatės svarbu.
O tie, kas buvo TEN, lengvai vietas atpažįsta 😉
davusi viltį
2010 07 27 21:02
Kadangi aš ten nebuvau, tai taip ir nesuprantu – atspėjau, ar ne? 🙂
PinkCity
2010 07 27 21:18
Ar bus aiškiau, jei parašysiu, kad kartais atpažįsta ir tie, kurie nėra TEN buvę?
😉
davusi viltį
2010 07 28 13:53
Aiškiau, aiškiau 😉
Aistė
2010 07 28 15:47
Nu geras, Jovita!
Kaip nustebinai ir pralinksminai! Papasakosiu… :
Tu tikrai buvai TEN ! Iš didžiosios raidės, iš rojaus kampelio, TEN, iš kur grįžtama, patikėjus stebuklais ir įsimylėjus TĄ pasakišką atmosferą. Bet tik dabar aš supratau, kas tas TEN!!! Skaičiau tavo ankstesnį įrašą apie būsimą kelionę ir pusę dienos mane aižė smalsumas – kur gi ji išvažiuoja, kas per tokia nereali vieta, į kurią grįžtama po 11 metų ir vis dar tikimasi rasti gabalėlį dangaus…
Ir net pabuvus Taizė 4 kartus, nuoširdžiai ir besąlygiškai mylėjus tą vietą, aš tada nesugebėjau suprasti, kur tu išvyksti! Matyt, pamiršau per tiek laiko… Nes juk ir aš pirmą kartą TEN lankiausi prieš tiek pat metų… Bet greičiausiai ne – nepamiršau, o net nedrįsau pagalvoti, kad TEN net dabar galima taip lengvai sugrįžti ir vėl TAI jausti. Tereikia panorėti.
Aš pamenu žadėjau sau TEN sugrįžti jau su savo vaikais 🙂
Eina sau kaip miela skaityt tokias sparnuotas tavo mintis apie tą ypatingą vietą! Ir kaip gera jausti kokia tu pakylėta bei visai nuolankiai suprasti bei žinoti – kodėl. Super emocinis pliūpsnis buvo.
Na o dabar kiek žemiškiau – tikrai tikrai ten vis dar jautiesi taip pat? Šiaip fiziškai žinau, kad labai daug kas keitėsi.. Nes nusprendus TEN nuvažiuoti po tiek laiko truputį neramu, jog nebūtų išardyta praeities idilė.
PinkCity
2010 07 28 16:21
Pasikeitė tik tiek, kad brolio Roger nebėra materialiame žmogiškame kūne. Jo dvasia ir jo sukurtas pasaulis išlieka. Jei ilgiesi ir trokšti nuvykti TEN – neabejok.
Gintare
2010 07 28 19:03
o as niekad niekur nesu panasiose vietose buvus, bet daug apie skirtingas girdejus, tai ta nezinomybe mane zudo…as bijau keliauti viena, o i piligrimines keliones nerandu savo tarpe entuziastu…
komentarų
Join the discussion and tell us your opinion.
Ir as ten noriu 🙂 Grazu
Šeštojoje nuotraukoje labai paslaptingas ir gražus takelis (:
O tai tas TEN – tai kur? (klausia neišsilavinusi ir begėdiškai akis nuleidusi)
Perskaičiusi įrašą „TEN” susidariau įspūdį, kad galbūt Taizė. Atspėjau?
O ten tikrai gražu 🙂
Kamane, esu tikra, kad kiekvienam skirta sava vieta rasti užuovėją. Juk ne žemėlapio koordinatės svarbu.
O tie, kas buvo TEN, lengvai vietas atpažįsta 😉
Kadangi aš ten nebuvau, tai taip ir nesuprantu – atspėjau, ar ne? 🙂
Ar bus aiškiau, jei parašysiu, kad kartais atpažįsta ir tie, kurie nėra TEN buvę?
😉
Aiškiau, aiškiau 😉
Nu geras, Jovita!
Kaip nustebinai ir pralinksminai! Papasakosiu… :
Tu tikrai buvai TEN ! Iš didžiosios raidės, iš rojaus kampelio, TEN, iš kur grįžtama, patikėjus stebuklais ir įsimylėjus TĄ pasakišką atmosferą. Bet tik dabar aš supratau, kas tas TEN!!! Skaičiau tavo ankstesnį įrašą apie būsimą kelionę ir pusę dienos mane aižė smalsumas – kur gi ji išvažiuoja, kas per tokia nereali vieta, į kurią grįžtama po 11 metų ir vis dar tikimasi rasti gabalėlį dangaus…
Ir net pabuvus Taizė 4 kartus, nuoširdžiai ir besąlygiškai mylėjus tą vietą, aš tada nesugebėjau suprasti, kur tu išvyksti! Matyt, pamiršau per tiek laiko… Nes juk ir aš pirmą kartą TEN lankiausi prieš tiek pat metų… Bet greičiausiai ne – nepamiršau, o net nedrįsau pagalvoti, kad TEN net dabar galima taip lengvai sugrįžti ir vėl TAI jausti. Tereikia panorėti.
Aš pamenu žadėjau sau TEN sugrįžti jau su savo vaikais 🙂
Eina sau kaip miela skaityt tokias sparnuotas tavo mintis apie tą ypatingą vietą! Ir kaip gera jausti kokia tu pakylėta bei visai nuolankiai suprasti bei žinoti – kodėl. Super emocinis pliūpsnis buvo.
Na o dabar kiek žemiškiau – tikrai tikrai ten vis dar jautiesi taip pat? Šiaip fiziškai žinau, kad labai daug kas keitėsi.. Nes nusprendus TEN nuvažiuoti po tiek laiko truputį neramu, jog nebūtų išardyta praeities idilė.
Pasikeitė tik tiek, kad brolio Roger nebėra materialiame žmogiškame kūne. Jo dvasia ir jo sukurtas pasaulis išlieka. Jei ilgiesi ir trokšti nuvykti TEN – neabejok.
o as niekad niekur nesu panasiose vietose buvus, bet daug apie skirtingas girdejus, tai ta nezinomybe mane zudo…as bijau keliauti viena, o i piligrimines keliones nerandu savo tarpe entuziastu…