Rūko spalvotumas
Apvyniojo mane pilkos miglos
Susuko į mylimojo rankas
Mažais kabliukais kandžioja
Siūlo rėkt pamišėlių kalba
Susipjaustyt obuolius ir duoną
Sukapot išvirt juoko gumulus
Sužvarbusios pievos klykauja
Mindo pirštų galus ir klausia
Kada pagaliau brangioji
Vesi vaikus žemuogiauti
Tekšt tekšt beribiai burbulai
Įsiridenk į mano nuogą širdį
Užsirakink ir būk iki balandžio
Į akmenis dantis pasigaląsdamas
Mano amžinai mylimas karaliau
Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
+1
+1
+1
+1
+1
+1
Hits: 0
3 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
“Kada pagaliau brangioji
Vesi vaikus žemuogiauti”- man šita eilutė pati gražiausia.
„Pamišėlių“, „supjaustyt“, „sukapot“ čia kartais ne Svynio Todo įtaka?
Sapnavau tave šiąnakt. Buvai labai į save nepanaši. Verkei dėl kažkokio vaikino. Ir vardą sakei. Bet nepamenu.
Taip, dėl filmo tikriausiai Tu teisus 😉
O su vaikinais man kol kas viskas gerai, galiu nebent iš laimės verkt…