Romain Gary: Paukščiai skrenda mirti į Peru
Jis laikė jos ranką savojoje. Pirmąsyk pastebėjo, kad po suknele ji visiškai nuoga. Pravėrė burną paklausti, iš kur ji, kas ji, ką veikia čia, kodėl nori mirti, kodėl ji visiškai nuoga po vakarine suknele su deimantų vėriniu aplink kaklą, rankomis, apmaustytomis auksu ir smaragdais – ir liūdnai nusišypsojo: turbūt tai vienintelis paukštis, galintis jam pasakyti, kaip jis atsirado išmestas ant šitų kopų. Juk turi būti koks nors paaiškinimas, visada yra paaiškinimas, bet geriau jo nežinoti. Mokslas išaiškina pasaulį, psichologija – žmones, tačiau reikia mokėti gintis, nesileisti dorojamam, neleisti išplėšti paskutinių iliuzijos trupinių.
Kartais būna, kad akys pavargsta, bet knygų troškulys išlieka. Tokiu atveju nuostabus sprendimas yra audioknygos. Romain Gary „Paukščiai skrenda mirti į Peru” radau Spotify programėlėje, LRT Klasikos paskyroje, labai profesionaliai skaitomą aktoriaus Sauliaus Čiučelio.
Knygą sudaro šešiolika apsakymų, vienas už kitą geresnių. Skirtingos istorijos, skirtingi charakteriai, bet visi tokie įtaigūs, tikri, gyvi, kad atrodo, jog matai tuos personažus prieš akis.
Gvildenamos visuomet aktualios vienatvės, veidmainystės, pašaukimo, humaniškumo temos. Kiekvieną apsakymą puikiai galima būtų išplėtoti iki romano, tačiau būdami dabartinės formos jie keri tarytum mažyčiai, bet nepaprastai žavūs brangakmeniai.
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.