Apie tai, kas galvoje

Štai Tau kūrybinio rašymo užduotis: pabandyk aprašyti dviejų tarpusavyje nesusijusių žmonių kelionę Senamiesčiu pėstute – ką jie mato, ką girdi, ką užuodžia, kaip jaučiasi. Jie eina tuo pačiu maršrutu, bet skiriasi jų gyvenimo situacijos: viena neseniai laimingai įsimylėjo, nes sutiko savo gyvenimo vyrą, o kitas ką tik palaidojo mylimą mamą, žuvusią autoavarijoje.

Nors jų pėdos žengs tuo pačiu grindiniu, pojūčiai bus kardinaliai skirtingi. Šis pratimas puikiai padeda prisiminti, kad viskas iš tiesų vyksta mūsų galvose. Banali, nuvalkiota frazė, žinau, bet ką galiu padaryti, kad ji tokia teisinga ir nuo jos reikia pradėti siekiant sau padėti?

Mes sau įsikalbame tam tikrus požiūrio į pasaulį modelius ir paskui jais šventai tikime. Net nepagalvojame, kad gali būti kitaip, kad kitam gali atrodyti kitaip. Tai vienas iš pagrindinių principų psichologiniame konsultavime: nustatyti žmogaus mąstymo šablonus ir padėti jam juos kvestionuoti. Taip, jie nebūtinai neteisingi, bet visuomet pravartu pažvelgti į tą pačią situaciją kitu kampu.

Jei pas psichologą nesinori eiti, bet savijauta prasta, gali padėti paprastas žvilgsnis į situaciją trečio žmogaus akimis. Kaip rašymo terapeutė, visuomet rekomenduoju atlikti analizę raštu: užsirašyk visiškai objektyvius faktus, kuriuos galima pagrįsti įrodymais. Ne kaip tu dėl to jautiesi, ne kas, tavo nuomone, yra kaltas, o tik šalti nuogi faktai.

Tuomet pabandyk pažvelgti į šią situaciją žmogaus, kuris visai tavęs nepažįsta, akimis. Ką jis pamatytų? Kaip jis tai vertintų? Kokias išeitis jis pasiūlytų? Labai naudinga pasakoti apie savo situaciją ne pirmuoju, o trečiuoju asmeniu – tai padeda nustatyti tam tikrą atstumą ir pažvelgti objektyviau.

Kai kitą kartą galvon ateis mintis, kuri priverčia tave pasijusti prastai, būk jai kritiškas ir paklausk savęs: ar esu šimtu procentų tikra, kad tai tiesa? O gal viskas – tik mano galvoje?