Pat Barker: Mergelių tyla

Ugnis priblėso. Jis užmetė dar malką, ji kurį laiką rūko, paskui įsidegė. Stojo tyla, tik šuo pasikasė sprandą. Vos girdimai paplūdimyje ošė bangos. Toliau tvyrojo nenatūralus sąstingis; net pakilus potvyniui, jūra vos lietė sausumą. Žiūrėjau į sienas ir jutau, kaip už jų įsitempusi plyti jūra ir dangus. Jutau, kaip slegia kaitri tamsa, ir galvojau, kaip lengvai visa tai galėtų būti nublokšta, – ši troba, taip tvirtai suręsta, vyras ir moteris, kartu sėdintys prie ugnies.

Senovės Graikijos mitologija – viena iš mane itin dominančių temų, universitete net visą semestrą tokį dalyką studijavau. Todėl išgirsti Trojos karo istoriją, papasakotą iš moterų perspektyvos, o ypač šiuolaikinio romano forma, buvo itin smalsu ir įdomu.

Iš tiesų, nors ir kiek tūkstantmečių praeitų, esmė lieka panaši – vyrai pradeda karus dėl kvailų savo ambicijų, kenčia visi, bet moterys – ypač. Miršta jų tėvai, vyrai, sūnūs, o jos pačios ir jų dukros prievartaujamos ir tremiamos, yra priverstos vienos išgyventi tame pasaulyje, kuris lieka.

Romane nagrinėjamos moteriškos stiprybės, psichologinio atsparumo, gebėjimo surasti jėgų gyventi, kai viskas žlunga, temos. Nors ir nepaprastai jautrus, kūrinys visgi nėra slegiantis ar tamsus – kaip ir kiekvienoje situacijoje, net ir karo metu moterys geba surasti tai, dėl ko verta gyventi.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 7

Pasidalinkite savo mintimis