Loading posts...
  • Hannah Kent: Paskutinės apeigos

    Aš tyliu. Nusprendžiau užsidaryti nuo pasaulio, užrakinti savo širdį ir saugoti tai, ko iš manęs dar nepavogė. Negaliu leisti sau pamažu užgesti. Laikysiuos už to, kas esu viduje, ir stipriai apkabinsiu viską,…

  • Barbara Mertz: Raudonoji žemė, juodoji žemė: kasdienis gyvenimas senovės Egipte

    Labai svarbi turtingo žmogaus rūmų dalis buvo sodas. Geriausiu atveju ten teliūškuodavo tvenkinys, apsuptas rūpestingai prižiūrimų medžių ir gėlynų. Kaip žino kiekvienas sodą turintis laimingasis, praleisti dieną patogiai įsitaisius žaliuojančių medžių pavėsyje,…

  • Rasa Ambraziejienė: Laumakio raganos. Tautotyrinės sakmės

    Ir daosių uvei (neveikimas), ir hindusų akarma (neveikimas) kreipia į vidinį gyvenimą, į nesusitapatinimą su savo veikla. Tai, kas nutinka išoriniame pasaulyje, nėra pernelyg svarbu, bet labai svarbu tavo santykis su tuo,…

  • Hermann Hesse: Paskutinė Klingzoro vasara

    O Dieve aukščiausias, jo laukė tūkstančiai daiktų, stovėjo tūkstančiai sklidinų taurių! Nėra žemėje daikto, kurio nevertėtų nupiešti! Nėra pasaulyje moters, kurios nevertėtų pamilti! Tad kodėl egzistuoja laikas? Kam ta idiotiška kaita, kodėl…

  • Michelle Moran: Nefertitė

    Kai virš Tėbų leidosi saulė, ant kalkakmenio uolų žerdama paskutinius spindulius, ilga eisena nusidriekė per smėlį. Tarp kalvų vinguriuojančioje procesijoje pirmieji ėjo Aukštutinio ir Žemutinio Egipto viziriai, paskui Amono šventikai, o įdurmu…

  • Edward St Aubyn: Motinos pienas

    Tomuko riksmas Robertui priminė jo paties bejėgiškumą: bedantės burnos niežulį, nevalingus galūnių trūkčiojimus, minkštą momenėlį, kuriame tūnančias smegenis buvo galima pasiekti mažiausiu nykščio spustelėjimu. Robertas prisiminė, kaip kadaise įsimindavo daiktus nė nežinodamas…

  • Vaiva Rykštaitė: Pirmąkart mama

    Drauge su dukra manyje gimė motina. Ir nors negaliu ja būti kiekvienam mažyliui, nuo šiol esu kiekvienos motinos sesuo. Anksčiau naujai sutiktų moterų klausdavau, kiek joms metų, o dabar domiuosi, ar turi…

  • Aldona Ruseckaitė: Padai pilni vinių

    Tarp tų dviejų laikų – viso ir nieko – lyg įsiterpęs kažkoks trečias sunkiai apčiuopiamas, sunkiai įvardijamas laikas – eilėraščių laikas, išsprogęs iš sielos žaizdų, vienatvės ir begalinio, beveik nepakeliamo Tėvynės ilgesio……

  • Apie vasaros ilgesį

    Būdama absoliučia vasaros fane, kiaurus metus turiu dirbti su savim.⁣ ⁣ Atrodo, jau pramokau nesikankinti iš ilgesio kitais metų laikais, liautis gyventi nuolatiniame vasaros laukime ir mėgautis visomis dabarties akimirkomis.⁣ ⁣ Bet…

  • Aguoninis haiku⁣

    Atgniaužus delną⁣ Vos virpteli galingai⁣ Tyras gležnumas⁣