Michelle Moran: Nefertitė

Kai virš Tėbų leidosi saulė, ant kalkakmenio uolų žerdama paskutinius spindulius, ilga eisena nusidriekė per smėlį. Tarp kalvų vinguriuojančioje procesijoje pirmieji ėjo Aukštutinio ir Žemutinio Egipto viziriai, paskui Amono šventikai, o įdurmu sekė šimtai gedėtojų. Temstant smėlis staigiai vėso. Jaučiau jo smilteles sandalų galuose, o kai vėjas papūsdavo po mano plonu lininiu drabužiu, visa sudrebėdavau. Pasitraukiau iš eilės, kad galėčiau pamatyti sarkofagą jaučių traukiamame vežime. Šis reginys buvo skirtas tam, kad egiptiečiai žinotų, koks turtingas ir didis buvo mūsų princas, turėjęs valdyti.

Jaučiu nedidelę aistrą egiptologijai, ypač domina Echnatono ir Nefertitės valdymo laikotarpis. Pirmą kartą lankantis Egipte keturias knygas šia tema perskaičiau, dabar vėl užsimaniau kažko panašaus.

Pasirinkau storą, beveik šešių šimtų puslapių istorinį romaną apie Nefertitę. Kaip gera sugrįžti šitiek tūkstantmečių atgal ir suvokti, kad niekas iš tiesų nepasikeitė – tiek politinė kova dėl valdžios, tiek romantinės meilės aistros, tiek konkurencija tarp brolių ir seserų… Istorija pasakojama Nefertitės sesers Mutnodžmetės balsu, pateikiama daug detalių iš kasdienio egiptiečių gyvenimo, ypač – iš prabanga spindinčių faraono rūmų.

Nefertitė – nepaprasta moteris, iškili istorinė asmenybė. Gal ne tiek ryški, kiek prieš ją gyvenusi Hačepsutė, tačiau vis vien labai stipri, ambicinga, sumani ir ryžtinga. Smagu apie tokias moteris skaityti!

Kadangi istoriniai įvykiai, aprašomi romane, vyko labai seniai, o Egipto rašytiniai šaltiniai aprašo ne viską ir taip tiksliai, kaip mums norėtųsi, autorė tiesiog laikosi vienos savo pasirinktos teorijos. Moksliškai, žinoma, tai nėra teisinga, tačiau grožinės literatūros kūrinys – puikus.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.