Odė Bliuzo naktims

Kai manęs klausia, kaip švęsiu savo gimtadienį, dėl atsakymo ilgai galvos sukti nereikia – vietoj manęs visad šventę suorganizuoja Bliuzo naktys, belieka tik apsilankyti ir pakrykštauti iš laimės! Nes šis festivalis man – tikra metų kulminacija, karščiausias vasaros taškas, geriausia, kas gali nutikti Lietuvoje. Šiemet jis šventė aštuonioliktąjį gimtadienį, ir kai skaitau internete atsiliepimus iš pirmą kartą apsilankiusiųjų – jie tiesiog alpsta dėl fantastiškos atmosferos – taip džiaugiuosi, kad man jis buvo jau devintas! Nes kai matai tuos pačius veidus, stataisi palapinę toj pačioj vietoj, šimtąjį kartą išgirsti Bliuzo naktų himną, įspūdžiai nepalyginamai stipresni.

Šiemet į festivalį atsivežiau ir mamą, jau pirmą vakarą, svaigdama iš džiaugsmo, ji manęs pasiteiravo, kada bus Roko naktys, bet oi, sakau, mamyt, ten jau nebetaip, nors aišku – mes roko dievais tapsim šiąnakt ir param param – bet nebetaip, nebetaip… Sudėtinga būtų išvesti Bliuzo naktų puikumo formulę – kas sudaro, kas lemia, nuo ko priklauso toooookia atmosfera, bet ji tiesiog yra, plaukioja erdvėje tarp ežero, palapinių, šypsenų ir gitarų, ir nieko jai nepadarysi!

Aš taip stengiuosi būti vienu metu visur, nieko nepražioplinėti ir nepraleisti, taipogi žadinu dieną po bemiegės nakties užsnūdusius savo artimuosius mylimuosius, ir jie manęs nekeikia – priešingai – dėkoja, nes gi, vaikai, Bliuzo naktys!

Rytoj – daugiau nuotraukų ir objektyvumo.