Marco Balzano: Lieku čia

Erichas šių namų nebeišvydo, mirė po trejų metų, 1953-ųjų rudenį. Užgeso miegodamas kaip Tėvelis. Gydytojas sakė, širdis, bet aš žinojau, kad jis mirė iš nuovargio, tai nuovargis jį įveikė. Tik iš nuovargio ir mirštame. Pavargstame nuo kitų, nuo pačių savęs, nuo savo minčių. Erichas nebelaikė galvijų, jo laukai buvo užtvindyti, jis nebebuvo valstietis, nebegyveno savo miestelyje. Nebebuvo tas, kuo norėjo būti, o jei nesusitaikai su gyvenimu, koks jis yra, greitai nuvargsti.

Pagrindinė romano veikėja Trina gyvena Pietų Tirolyje, kuris priklauso Italijai, bet žmonės čia šneka vokiškai. Ji svajoja dirbti mokytoja, tačiau fašistinis Musolinio režimas į mokyklas įsileidžia tik italų pedagogus, tad ji vaikus vokiškai moko slapčia. Po fašistų ateina vokiečių naciai – jų laukiama tarsi išlaisvintojų, tačiau imdamas į kariuomenę visus vyrus šis režimas taip pat griauna šeimų likimus.

Kai galiausiai karas baigiasi, negandos visgi nesiliauja – statoma užtvanka, dėl kurios slėnyje įsikūręs miestelis užliejamas, žmonės priversti palikti savo namus, nebeturi kur ganyti gyvulių. Trinos ir jos šeimos istorija – tai pasakojimas apie pasipriešinimą galingesnėms jėgoms, apie vidinę stiprybę ir (ne)susitaikymą su likimu.

Liūdna, bet graži knyga.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
1
+1
1
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Pasidalykite savo mintimis