Lietus salotose

Iš ankstyvo ryto, bet saulytė jau kaitina pro atvirą stoglangį, sesuo gėlėta suknyte ir pintu krepšeliu, šuo nekantrauja, lengvas šešiasdešimtųjų Blossom Dearie džiazas, tingiai vairuoju, dulkėtas žvyrkelis, pušyno keliukas, už posūkio – močiutė – labas rytas!, šuo nebegali tverti džiaugsmu, kavos? – kavos!, bet tik sode, obelų pavėsyje, giliuose foteliuose.

Lietus salotose

Čiauškam, tingiai markstomės prieš saulę, plepam visiškus niekus, kažkas alsiai lekuoja ausin – jai reikia išsimaudyti!, per pušyną, pro avietynus, palei žydinčias žemuoges, lengvai paspiriant kankorėžius, per samanas, takeliais iki miško tvenkinėlio, kur garsiai kurkia, kvaksi, kvarkia, kliuksi, šokčioja ir pliumsi, pirmyn, šunyte! Atplaukia glotni kaip vandens žiurkelė, purtosi, taškosi, šypsosi. Nebelekuoja.

Rūgštus rabarbarų kvapas, lupenų garbanėlės, verdam kompotą, močiutė juokiasi lygindama vegetarus su visą dieną žolę rupšnojančiomis karvutėmis, kai mes su sese po dideliausio dubens salotų puolam daržan skintis žalumynų dar vienam, po pietų miegelis pavėsyje, knygų apie Afriką skaitymas, deginimasis, žaidimai su šunyte, močiutė rodo visus augalus, kurių sėklomis ir šaknimis mielai pasidalintų – man į sodybėlę, balto katiniuko uodega, netyčia pamatyta antrame namelio aukšte – štai dėl ko kaimynai skundėsi naktį kaukusia signalizacija, katiniukai eik iš čia, puokštės gėlių namams papuošti, įkaitęs mašinos salonas, vėl dulkėtas žvyrkelis, atviras stoglangis.

Grėsmingi juodi debesys priekyje, iš anksto įelektrintas oras, sunki tvankuma, pavargęs šuns miegas ant grindų, pirmieji galingi tekšt tekšt ant priekinio stiklo, ir prasideda. Sesytė juokiasi iš mano super greitai besidarbuojančių valytuvų, o man jau pamažu darosi nebejuokinga, mašinos priekiu lyg valties pirmagaliu skiriuosi kelią per vandenis, suku vairą – sukibimas su kelio danga nulinis, langai aprasoja, viskas aplink griaudžia, žaibuoja, šiaip ne taip parplaukus kieman šuo kategoriškai atsisako išlipti į pliaupiančią, kliokiančią liūtį, brendame balomis, peršlampu net apatinius, kvatojuosi vandeniui varvant nuo blakstienų, išsigręžiu plaukus – viena vasaros diena baigėsi.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

6 Komentarai

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Žiu
2010 06 05 | 16:34

Super laik :))

Crabas_kanibalas
2010 06 05 | 22:01

Turiu “po nosim” viską ką aprašei, gal net dar daugiau(daug uodų pvz) , bet aprašei taip, jog tuoj pradėsiu pavydėt 😀

Agni
2010 06 05 | 22:15

aha labai super aprasyta
hmm pasiilgau taip buti

lorencapelegrini
2010 06 05 | 22:18

be galo gražu. žinau, kartojuosi, bet tikrai gražu.

GinG
2010 06 06 | 22:24

šypsosi 🙂

als
2010 06 17 | 16:17

visa tai buvo, kartą , prieš dvidešimt metų, man, kaip graudu, vieną dieną rožinis miestas nusidažo pilkai, po to nusidažo dvi dienas, ir vis dažniau dažniau… bet ‘gyvenimas pilkas geriau nei gyvenimas juodas’… linkiu niekad neatvažiuot į pilkąjį miestą, jame nėra spalvų, kvapų nei muzikos.

Palikti atsakymą