Kristina Sabaliauskaitė: Silva rerum II
Žodžiai dabar tebuvo Uršulės iš Norvaišų Birontienės pagrindinis ginklas ir įrankis — taip, kaip anksčiau, jaunystėj, jos ginklas būdavo žvilgsnis ar kūno gražumas; betgi dabar ji merdėjo ir vien žodžiai, vien jos nuo skausmo kimstantis balsas ir skubri it žvirblio pėdutės ant smėlio rašysena jai tegalėjo padėti sutaikyti, vėl sutuokti atgal Oną Kotryną ir Joną Izidorių, idant šie pratęstų Norvaišų giminę ir, Viešpatie, padėk, padovanotų vyrišką įpėdinį.
Nežinau, čia citata eilinė ir atsitiktinė, nes perskaičiusi knygą taip ir neradau nė vienos, kuri būtų bent kiek įstrigusi ar kritusi domėn. Kaip jau tikriausiai gali suprasti iš mano intonacijos, antroji Silva rerum dalis man įspūdžio taipogi nepaliko, kaip ir pirmoji. Sutinku, kūrinys ypač vertingas mūsų tautai dėl to, kad itin vaizdžiai rekonstruojamas aštuoniolikto amžiaus gyvenimas su visomis jo detalėmis, kalba, manieromis, aprangos ir architektūros detalėmis, šitokiu būdu pažinti ir mokytis istorijos žymiai įdomiau, nei kalti sausas datas apie mūšių datas ir paveldėtojų eiles. Tačiau, mano nuomone, šituo romano vertingumas ir baigiasi. Tai puikus fonas veiksmui, tačiau to veiksmo iki paskutinio puslapio taip ir nepavyksta sulaukti. Pirmus kelis šimtus puslapių apskritai nieko nevyksta, paskui greitosiomis imami pasakoti įvykiai, tačiau kažkokiu būdu manęs jie visai nepaliečia, nepajudina, jau nekalbant apie užbūrimą. Taip, būna romanų, kuriuose taipogi nieko nevyksta, tačiau ten žiauriai ir negailestingai, tarsi smegenų chirurgo skalpeliu, knaisiojamasi po pasąmonės vingius, psichikos užkaborius ir panašiai, čia gi to tikrai nesulauksi. Ne kartą teigiamuose atsiliepimuose apie visas tas silvas esu radusi susižavėjimą autorės gebėjimu rašyti ilgomis pastraipomis, užimančiomis po visą puslapį – tai dievaži, na ir radote už ką girti! Bet kuriame savo tekste vietoj taškų sudėk kabliataškius ir pats tapsi genialiu rašytoju, jei toks yra literatūrinio meistriškumo rodiklis. Dievaži.
Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.
komentarai
Join the discussion and tell us your opinion.
Visos Silvos yra labai savotiškos knygos ir nenuostabu, kad nuomonės apie ją varijuoja labai plačioje skalėje.Bet drįsčiau kiek nesutikti dėl tų ilgų sakinių. Taip, jie kartais vargina, bet belekur sudėjus kablelius vietoj taškų tokių sakinių kaip Sabaliauskaitės niekaip negausi – išeis visiška marmalynė ir niekas nieko nesupras. Tokiais sakiniais rašyti yra tikrai titaniškas darbas ir galima daug ginčytis teigiamas dalykas tai ar ne, bet kad tokie sakiniai yra visiška nesąmonė, kurią bet kas gali padaryti, yra tikrai netiesa.
Man asmeniškai patinka tai, kad jinai rašo tais ilgais sakiniais, bet ne dėl pačio fakto, o dėl to, ką jie tekstui duoda – nepaprastą teksto sodrumą.
Na pagaliau kažkas pasakė, kad karalius nuogas 🙂 perskaičius pirmą dalį irgi negalėjau suprasti, kodėl čia toks sąmyšis sukeltas dėl tos knygos. Galvojau, gal aš ko nesupratau… Man pirmoji knyga pasirodė labai vidutinė, nors, bendrai žiūrint lietuvišką kontekstą, gal jame ji atrodė išskirtinė. Tačiau vis tiek lieku prie nuomonės, kad geras pijaras gali ir iš pilkos pelės padaryti žvaigždę 🙂 Beje, jos apsakymų knyga man labiau patiko.
Nu kad ne nuogas, gal tiesiog išsilavinimas netempia aukščiau vidutinio, tai ir neišeina suprast knygos vertės.
Miela Jurgita, labai džiaugiuosi, kad Jūsų turimas išsilavinimas leidžia ne tik suprasti tokios gilios knygos subtilybes, bet ir vadinti naujienų portalą savo asmeniniu tinklaraščiu.
O, kaip priverčia šyptelėti tie „išsilavinę” žmonės :). Jau seniau pastebėjau, kad tik pamėgink pasakyti, kad tau nepatiko koks nors išliaupsintas kūrinys ir iš karto liksi apkaltinta, kad tiesiog esi per kvaila, nesubrendusi, nepatyrusi. Štai man nepatiko Orwelo 1984. Nepatiko pats parašymas, idėja tai visai gera, ne veltui visur naudojama. Tai, žinok, ko tik apie save neprisiklausiau. Niekas net nebandė diskutuoti kas būtent tame parašyme man kliuvo :).
O šiaip daug, aukštesnį nei vidutinį išsilavinimą turinčių žmonių neįvertino Silvų, gaila tik, kad dauguma nerašo tinklaraščių, tad sunku pacituoti jų puikias mintis :/
1glucose