Klykiančios žuvėdros balsu rašau
Pliaupiant tragikomiškiems lietums ir spiginant tūkstančiams saulių susodinu visus savo buvusius mylimuosius (ar įmanomas toks žodžių junginys? mylėti+būtasis laikas?) ant melsvo suolo ir kvočiu žerdama šaltus purslus ant veidų: pasakykit, mielieji, kodėl galų gale ėmę mane pažinti puolat psichinių ligų diagnozes išrašinėti? Kas pasauly po velnių matė gryną pliusą arba nesužalotą minusą? Esu viskuo, kuo įmanoma būti, alpstu nuo savo įvairovės tokiom plius trisdešimt dienom, kaip ši, ir ką?
Mes esame niekas daugiau, tik kaukių rinkinys. Kas mėgsta išpardavimus, turi platesnį arsenalą. Aš moku greitai persirengti.
Visų iki vieno santykių pabaigą lemia rolės, kurias mums nusibosta vaidinti. Nes iki galo nesame kažkas išgrynintas, tikras ir nekintantis. Esu aš, kuri maivosi, aš, kuri eina plauti indų, aš, kuri šypsosi valydamasi dantis. Ir Tu esi geras, blogas, nenuspėjamas, joks. Praleisdami begales akimirkų kartu, nušlifuojame savo vaidmenis, pritaikydami juos vienas prie kito. Pradedam nuolat elgtis ir reaguoti tais pačiais būdais, kiekvienas išsišokimas suprantamas kaip iššūkis ir būna nuslopintas iš anksto numanomais metodais. Galiausiai tas nuspėjamumas įgrįsta iki negalėjimo ir užpuola idiotiškos viltys, kad su kitu žmogum viskas būtų kitaip. Nė velnio. Savo vaidmenis nešiojamės užsikišę kažkur tarp skilvelių. Giliai viduje.
Kliokia smailūs lietaus pliūpsniai, tylit jūs, mylimieji. Ką čia bepridursi mergaitei su bipoliniu afektiniu sutrikimu, praskiestu isteriniais priepuoliais ir pabarstytu švelniu šizoidiškumu. Eik nusnausk grožio miegelio, zuikuti.
9 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Tiksliai tu čia. Tie vaidmenys visur. Mano kaukės nebetelpa spintoje. Atrodo niekuo viena nuo kitos nesiskiria. Bet štai ta kiek įbrėžta, anoje vos vos forma skiriasi, šitos dažai jau lupinėjasi…
Prie šio įrašo tikrų ir šios tavo mintys: http://www.slave.lt/pradek-nuo-saves-sikart-apie-santykiu-ekologija
Kokios tai liūdnos nuotaikos. Gi vasara Pink 😉
Ar neteko skaityt, kad psichiniai sutrikimai paūmėja per tokius žliaugiančius karščius?
ou je 😉 join the club bipolinio afektinio vaiku! Nenoriu gadinti nuotaikos ar panashiai, bet niekada niekas musu tam kontekste nesupras ir nepateisins. Any ways.. ash tai jau nustojau apsimetinet ir bunu kuo bunu tuo metu. Nemanau kad tai kaukes. Tiesiog .. daugialypishkumas, kas tam tikra prasme medicinishkai ivardijama kaip shizofrenijos uzhuomazgos. Bet nifiga. anyway.. keep on possitive 😉
LetMeFly, aš kuo puikiausiai sumiksavau dvi mintis šiame įraše: bipolinis sutrikimas būtų viena tema, o kaukės ir vaidmenys – kita. Aš irgi nemanau, kad tai kaukės – jomis virstų apsimestinis savęs tramdymo elgesys. Jeigu virstų. O išmoktas besikartojantis elgesys yra tiesiog rutininė kasdienybė.
Žinau ką tu turi omenyje tai sakydama. Nors iš tikrųjų tai negaliu žinoti. Na bet tu juk žinai 🙂
Anyways tiesiog ateina laikas ir staiga suvokiame, kad tai, kas anksčiau atrodė tikra, dabar jau nebėra. Tas virsmas be galo subtilus, o kiti dažnai to net nepastebi – jie ir toliau su tavimi elgiasi kaip anksčiau. Kartais net ir pats nežinai, kol vieną gražią dieną negauni to su kanopomis į veidą.
Dar kai kurie žmonės turi tokią savybę matyti kiaurai kaukes. Tai vadinama empatija. Keista būna, kai kitas žmogus gali tiksliau pasakyti ką tu iš tiesų jauti nei tu pats.
Na, įrašas toks, kad jei ne lietus, kuris veikiausiai kaltas, sakyčiau „Taip, eik zuikeli pamiegot, ir dar prieš tai porą Prozac įkalk”.
Eeeeeee, common on 😉 kaip dainuoja mano kartais megstamas Bobas Marley – DONT WORRY, BE HAPPY. Life is good is crazy 😉 no need to go crazy. visas gyvenimas yra kintancios amplitudes ir periodo sinusoide. Visas 😉 kartais isipina kita sinusoide i tavo gyvenima, virpesiai pradeda tapatintis…o kartais tiesiog konkreciai nesutampa fazemis ir va pasidaro kaip tau nutiko 😉 matyt blogi vyruku sinusai buvo…